Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Chrizantemos

Autorius: Maksas Bandas (1900–1974)

Maksas (Mordechajus) Bandas (g. 1900 Naumiestyje – m. 1974 Los Andžele) būdamas trejų, neteko tėvo, penkerių – motinos. Su sesute jį priglaudė Marijampolėje gyvenanti teta. Kad prasimanytų pinigų, piešė reklamines iškabas žydų parduotuvėms. Talentingą jaunuolį pastebėjo Marijampolės žydų gimnazijos direktorius ir pakvietė dirbti piešimo mokytoju, o 1920 m. išsiuntė studijuoti į Berlyną. Po kelerių metų Bandas įsikūrė Paryžiuje ir įsiliejo į École de Paris. 1933 m., svečiuodamasis JAV, nutapė prezidento Franklino D. Ruzvelto portretą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su žmona ir sūnumi persikėlė į Kaliforniją. Bandas sukūrė savą, itin minimalistinę ir elegantišką prancūzų ekspresionizmo versiją. Jis sąmoningai ribojo motyvus, spalvų paletę ir nuotaikas, tad darbų intriga slypi paprastume. Surengė kelias dešimtis parodų Berlyne, Paryžiuje, Niujorke, Čikagoje.

Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.

 

Tapytojas, skulptorius, rašytojas. Gimė 1900 m. rugpjūčio 21 d. Naumiestyje. 1920–1922 m. studijavo dailę Berlyne, 1923 m. atvyko į Paryžių, ten su pertrūkiais gyveno iki 1954 m. Priklausė École de Paris. Lankėsi Lietuvoje, 1925 ir 1932 m. Kaune surengė personalines parodas. Dalyvavo šiose parodose: Paryžiaus Rudens salonuose, Berlyno dailininkų draugijos Secession, taip pat parodose Londone, Amsterdame, Niujorke, Ženevoje ir Kaune. 1954 m. persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, tapė portretus, figūrines kompozicijas (daugiausia žydų gyvenimo siužetais), natiurmortus, sukūrė biustų. Nepaprastas dailininko talentas atsiskleidė kuriant portretus: jis giliai ir subtiliai perteikė dvasinę žmogaus būseną. Mirė 1974 m. gruodžio 18 d. JAV. 

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Nijolės Tumėnienės.

Maksas (Mordechajus) Bandas (g. 1900 Naumiestyje – m. 1974 Los Andžele) būdamas trejų, neteko tėvo, penkerių – motinos. Su sesute jį priglaudė Marijampolėje gyvenanti teta. Kad prasimanytų pinigų, piešė reklamines iškabas žydų parduotuvėms. Talentingą jaunuolį pastebėjo Marijampolės žydų gimnazijos direktorius ir pakvietė dirbti piešimo mokytoju, o 1920 m. išsiuntė studijuoti į Berlyną. Po kelerių metų Bandas įsikūrė Paryžiuje ir įsiliejo į École de Paris. 1933 m., svečiuodamasis JAV, nutapė prezidento Franklino D. Ruzvelto portretą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su žmona ir sūnumi persikėlė į Kaliforniją. Bandas sukūrė savą, itin minimalistinę ir elegantišką prancūzų ekspresionizmo versiją. Jis sąmoningai ribojo motyvus, spalvų paletę ir nuotaikas, tad darbų intriga slypi paprastume. Surengė kelias dešimtis parodų Berlyne, Paryžiuje, Niujorke, Čikagoje.

Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.

 

Tapytojas, skulptorius, rašytojas. Gimė 1900 m. rugpjūčio 21 d. Naumiestyje. 1920–1922 m. studijavo dailę Berlyne, 1923 m. atvyko į Paryžių, ten su pertrūkiais gyveno iki 1954 m. Priklausė École de Paris. Lankėsi Lietuvoje, 1925 ir 1932 m. Kaune surengė personalines parodas. Dalyvavo šiose parodose: Paryžiaus Rudens salonuose, Berlyno dailininkų draugijos Secession, taip pat parodose Londone, Amsterdame, Niujorke, Ženevoje ir Kaune. 1954 m. persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, tapė portretus, figūrines kompozicijas (daugiausia žydų gyvenimo siužetais), natiurmortus, sukūrė biustų. Nepaprastas dailininko talentas atsiskleidė kuriant portretus: jis giliai ir subtiliai perteikė dvasinę žmogaus būseną. Mirė 1974 m. gruodžio 18 d. JAV. 

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Nijolės Tumėnienės.