Apleistos kapinės
| Autorius: | Boleslovas Buika (1878–1939) |
Boleslovas Buika (Bolesław Buyko, 1878–1939). Tapytojas, akvarelistas, iliustratorius. Gimė 1878 m. Švenčionių apskrityje. Mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1896–1902 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje pas F. Cynką, J. Malczewskį, A. Dauną, L. Wyczółkowskį. 1902 ar 1903 m. apsigyveno Paryžiuje, iš ten buvo nuvykęs į Didžiąją Britaniją, Pietų Prancūziją, Italiją. 1904 m. debiutavo Paryžiaus Rudens salone. Kūrinius Paryžiaus parodų salėse su pertrūkiais demonstravo iki 1936 m. Surengė personalines parodas Varšuvoje, Paryžiuje, Nicoje. Siuntė darbus į parodas Vilniuje. Tapė peizažus, portretus, natiurmortus, interjerus, temines kompozicijas. Kūriniams būdinga: laisvas potėpis, emocingumas, plenerinės tapybos principų taikymas. Mirė 1939 m. Sen Žan Kap Ferate (prie Nicos).
Dailininką išgarsino miestų peizažai, sukurti pamėgta akvarelės technika, – 1904 m. Paryžiaus Rudens salone (Salon d’Automne), būdamas 26 metų, jis eksponavo keturis Paryžiaus senamiesčio vaizdus. Paskui tapytojo darbai buvo įvertinti ir Varšuvoje, Lvove. 1911 m. B. Buika tapo Tarptautinio akvarelininkų susivienijimo nariu. Labiausiai jis mėgo tapyti senų miestų architektūrą. 1921 m. personalinėje parodoje B. Buika eksponavo net 53 klasikinės architektūros miestų peizažus: Romos, Sienos, Veronos, Asyžiaus, Florencijos, Venecijos, Bretanės. Dailininkas nutapė nemažai Lietuvos miestų peizažų, ne kartą dalyvavo Vilniaus dailės parodose (1904, 1911, 1912, 1922, 1923).
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
Boleslovas Buika (Bolesław Buyko, 1878–1939). Tapytojas, akvarelistas, iliustratorius. Gimė 1878 m. Švenčionių apskrityje. Mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1896–1902 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje pas F. Cynką, J. Malczewskį, A. Dauną, L. Wyczółkowskį. 1902 ar 1903 m. apsigyveno Paryžiuje, iš ten buvo nuvykęs į Didžiąją Britaniją, Pietų Prancūziją, Italiją. 1904 m. debiutavo Paryžiaus Rudens salone. Kūrinius Paryžiaus parodų salėse su pertrūkiais demonstravo iki 1936 m. Surengė personalines parodas Varšuvoje, Paryžiuje, Nicoje. Siuntė darbus į parodas Vilniuje. Tapė peizažus, portretus, natiurmortus, interjerus, temines kompozicijas. Kūriniams būdinga: laisvas potėpis, emocingumas, plenerinės tapybos principų taikymas. Mirė 1939 m. Sen Žan Kap Ferate (prie Nicos).
Dailininką išgarsino miestų peizažai, sukurti pamėgta akvarelės technika, – 1904 m. Paryžiaus Rudens salone (Salon d’Automne), būdamas 26 metų, jis eksponavo keturis Paryžiaus senamiesčio vaizdus. Paskui tapytojo darbai buvo įvertinti ir Varšuvoje, Lvove. 1911 m. B. Buika tapo Tarptautinio akvarelininkų susivienijimo nariu. Labiausiai jis mėgo tapyti senų miestų architektūrą. 1921 m. personalinėje parodoje B. Buika eksponavo net 53 klasikinės architektūros miestų peizažus: Romos, Sienos, Veronos, Asyžiaus, Florencijos, Venecijos, Bretanės. Dailininkas nutapė nemažai Lietuvos miestų peizažų, ne kartą dalyvavo Vilniaus dailės parodose (1904, 1911, 1912, 1922, 1923).
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
.jpg)