Jauna moteris krėsle
| Autorius: | Boleslovas Balzukevičius (1879–1935) |
Gimė 1879 m. vasario 12 d. Vilniuje, mirė 1935 m. vasario 13 d. ten pat. 1894–1897 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje ir Nemokamose techninio piešimo ir braižybos klasėse. 1897–1902 m. mecenato Juozapo Montvilos lėšomis studijavo skulptūrą Krokuvos dailės akademijoje. 1902–1903 m. tobulinosi Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale des beaux-arts) pas Antoniną Mercié. 1904 m. grįžo į Vilnių, aktyviai įsitraukė į miesto dailės gyvenimą. 1908 m. pavasarį vėl išvyko į Paryžių, gyveno Le Ruche, vėliau skulptoriaus Antano Vivulskio dirbtuvėje. Priklausė Lenkų dailininkų draugijai (Towarzystwo Artystów Polskich) Paryžiuje. Apie 1919 m. grįžo į Vilnių, buvo pakviestas vadovauti Skulptūros dirbtuvei St. Batoro universitete. 1920 m. tapo profesoriaus padėjėju. Buvo Vilniaus dailininkų draugijos narys (Wileńskie Towarzystwo artystów Plastyków).
Vienas žymiausių Lietuvos XX a. I pusės skulptorių. Kūryba įvairialypė: kūrė realistines apvaliąsias skulptūras, figūrų grupes, biustus, šventųjų statulas, medalionus, reljefus, skulptūras miesto erdvėms. Atskirą kūrybos sritį sudaro memorialinė skulptūra: J. Montvilos, Stanislovo Moniuškos paminklai, memorialinės lentos ir biustai, antkapiniai paminklai. Litografijos, oforto, medžio raižinio, linoraižinio technika kūrė smulkiąją grafiką. Nutapė portretų ir peizažų. Dalyvavo parodose Vilniuje, eksponavo kūrinius Paryžiuje (Grand Palais, 1908; Salon des Artistes français, 1909; Salon Société Nationale des Beaux-Arts, 1912, 1914 ir kt.).
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 80.
Gimė 1879 m. vasario 12 d. Vilniuje, mirė 1935 m. vasario 13 d. ten pat. 1894–1897 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje ir Nemokamose techninio piešimo ir braižybos klasėse. 1897–1902 m. mecenato Juozapo Montvilos lėšomis studijavo skulptūrą Krokuvos dailės akademijoje. 1902–1903 m. tobulinosi Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale des beaux-arts) pas Antoniną Mercié. 1904 m. grįžo į Vilnių, aktyviai įsitraukė į miesto dailės gyvenimą. 1908 m. pavasarį vėl išvyko į Paryžių, gyveno Le Ruche, vėliau skulptoriaus Antano Vivulskio dirbtuvėje. Priklausė Lenkų dailininkų draugijai (Towarzystwo Artystów Polskich) Paryžiuje. Apie 1919 m. grįžo į Vilnių, buvo pakviestas vadovauti Skulptūros dirbtuvei St. Batoro universitete. 1920 m. tapo profesoriaus padėjėju. Buvo Vilniaus dailininkų draugijos narys (Wileńskie Towarzystwo artystów Plastyków).
Vienas žymiausių Lietuvos XX a. I pusės skulptorių. Kūryba įvairialypė: kūrė realistines apvaliąsias skulptūras, figūrų grupes, biustus, šventųjų statulas, medalionus, reljefus, skulptūras miesto erdvėms. Atskirą kūrybos sritį sudaro memorialinė skulptūra: J. Montvilos, Stanislovo Moniuškos paminklai, memorialinės lentos ir biustai, antkapiniai paminklai. Litografijos, oforto, medžio raižinio, linoraižinio technika kūrė smulkiąją grafiką. Nutapė portretų ir peizažų. Dalyvavo parodose Vilniuje, eksponavo kūrinius Paryžiuje (Grand Palais, 1908; Salon des Artistes français, 1909; Salon Société Nationale des Beaux-Arts, 1912, 1914 ir kt.).
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 80.
