Keturios lyrikos knygos (Mathiae Casimiri Sarbievii E. Soc. Jesu Lyricorum libri IV [...])
| Autorius: | Motiejus Sarbievijus (1595–1640) |
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Matthias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski) gimė 1595 m. vasario 24 d. Sarbievo (Sarbiew) kaime prie Plonsko (Płońsk, Lenkija). Baigęs Pultusko (Pułtusk, Lenkija) jėzuitų kolegiją 1612 m. įstojo į Jėzaus draugijos vienuolijos noviciatą Vilniuje ir nuo to laiko apie 20 metų praleido Lietuvoje. 1617–1619 m. dėstė poetiką ir sintaksę Kražių jėzuitų kolegijoje. 1620–1622 m. Vilniaus universitete studijavo teologiją, bet antraisiais studijų metais kaip gabus studentas buvo išsiųstas tęsti teologijos studijų į Romos jėzuitų kolegiją (Collegium Romanum). 1625 m. baigęs studijas Vilniaus universitete dėstė retoriką, filosofiją, teologiją, buvo rektoriaus patarėjas, Filosofijos ir Teologijos fakultetų dekanas, 1627–1635 m. profesorius. Gavo filosofijos ir laisvųjų menų magistro bei teologijos daktaro (1636 m.) mokslinius laipsnius. 1635 m. tapo karaliaus Vladislovo Vazos pamokslininku ir gyveno Varšuvoje. Ten ištiktas insulto 1640 m. balandžio 2 d. staiga mirė; palaidotas Jėzuitų bažnyčios Varšuvoje požemiuose. Vėliau perlaidotas bendrame kape prie Šv. Karolio Boromiejaus (Carol Borromeo) bažnyčios Varšuvoje. Studijuodamas Romoje jis susipažino su antikos kultūra ir italų literatūra, teatru, muzika, parengė poezijos rinkinį Lyrika (1625 m.). Rinkinyje imituoja romėnų poeto Horacijaus kūrinius, bet ne juos aklai sekdamas, o kurdamas naujas variacijas, kartais savo kūriniui suteikdamas priešingą prasmę. Horacijaus poezijos motyvus dažnai sieja su Biblijos siužetais, su krikščioniškojo tikėjimo nuostatomis, žemiškąją meilę paversdamas dieviškosios meilės troškimu. Alegoriškai traktuodamas erotinius Giesmių giesmės motyvus poetas kuria religinę metafizinę lyriką, kurioje mylimojo ir mylimosios poetiniais įvaizdžiais nusakomas Jėzaus Kristaus ir Bažnyčios mistinis ryšys. Jis aukština asmenybę, kuri geba atsiriboti nuo išorinio pasaulio – dvasios ramybė jam yra vienintelė būsena, leidžianti priartėti prie Dievo, juo tikėti, jį mylėti; taip jungiamos antikinio stoicizmo ir krikščionybės nuostatos, papildant jas Jėzaus draugijos kūrėjo Ignoto Lojolos (I. Loyola) programiniais teiginiais. Už šią poeziją popiežius Urbonas VIII 1625 m. Motiejų Kazimierą Sarbievijų vainikavo poeto laurais kaip kitados buvo vainikuoti italų poetai Dantė (Dante) ir Frančeskas Petrarka (F. Petrarca).
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryboje daug lietuviškų motyvų. Kalbama apie Palemono mitą, Vytauto valstybę nuo jūros iki jūros, minima Gedimino pilis, Lukiškių kalnas, Vilijos upė. Sarbievijui esant gyvam išėjo penki pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai (Lyrikos knygos) kartu su viena epodžių ir viena epigramų knyga: I leidimas 1625 m. Kelne (Köln, Vokietija), II – 1628 m. Vilniuje, III – 1630 m. Antverpene (Antwerpen, Belgija), IV – 1632 m. Antverpene (su Piterio Pauliaus Rubenso pieštu tituliniu lapu), V – 1643 m. Antverpene. Po poeto mirties (iki XVIII amžiaus pabaigos) šie leidimai buvo pakartoti daugiau kaip 50 kartų. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus vardu pavadintas vienas Vilniaus universiteto kiemų. (Info. pagal 100 iškiliausių Lietuvos žmonių, MELI, 2009).
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Matthias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski) gimė 1595 m. vasario 24 d. Sarbievo (Sarbiew) kaime prie Plonsko (Płońsk, Lenkija). Baigęs Pultusko (Pułtusk, Lenkija) jėzuitų kolegiją 1612 m. įstojo į Jėzaus draugijos vienuolijos noviciatą Vilniuje ir nuo to laiko apie 20 metų praleido Lietuvoje. 1617–1619 m. dėstė poetiką ir sintaksę Kražių jėzuitų kolegijoje. 1620–1622 m. Vilniaus universitete studijavo teologiją, bet antraisiais studijų metais kaip gabus studentas buvo išsiųstas tęsti teologijos studijų į Romos jėzuitų kolegiją (Collegium Romanum). 1625 m. baigęs studijas Vilniaus universitete dėstė retoriką, filosofiją, teologiją, buvo rektoriaus patarėjas, Filosofijos ir Teologijos fakultetų dekanas, 1627–1635 m. profesorius. Gavo filosofijos ir laisvųjų menų magistro bei teologijos daktaro (1636 m.) mokslinius laipsnius. 1635 m. tapo karaliaus Vladislovo Vazos pamokslininku ir gyveno Varšuvoje. Ten ištiktas insulto 1640 m. balandžio 2 d. staiga mirė; palaidotas Jėzuitų bažnyčios Varšuvoje požemiuose. Vėliau perlaidotas bendrame kape prie Šv. Karolio Boromiejaus (Carol Borromeo) bažnyčios Varšuvoje. Studijuodamas Romoje jis susipažino su antikos kultūra ir italų literatūra, teatru, muzika, parengė poezijos rinkinį Lyrika (1625 m.). Rinkinyje imituoja romėnų poeto Horacijaus kūrinius, bet ne juos aklai sekdamas, o kurdamas naujas variacijas, kartais savo kūriniui suteikdamas priešingą prasmę. Horacijaus poezijos motyvus dažnai sieja su Biblijos siužetais, su krikščioniškojo tikėjimo nuostatomis, žemiškąją meilę paversdamas dieviškosios meilės troškimu. Alegoriškai traktuodamas erotinius Giesmių giesmės motyvus poetas kuria religinę metafizinę lyriką, kurioje mylimojo ir mylimosios poetiniais įvaizdžiais nusakomas Jėzaus Kristaus ir Bažnyčios mistinis ryšys. Jis aukština asmenybę, kuri geba atsiriboti nuo išorinio pasaulio – dvasios ramybė jam yra vienintelė būsena, leidžianti priartėti prie Dievo, juo tikėti, jį mylėti; taip jungiamos antikinio stoicizmo ir krikščionybės nuostatos, papildant jas Jėzaus draugijos kūrėjo Ignoto Lojolos (I. Loyola) programiniais teiginiais. Už šią poeziją popiežius Urbonas VIII 1625 m. Motiejų Kazimierą Sarbievijų vainikavo poeto laurais kaip kitados buvo vainikuoti italų poetai Dantė (Dante) ir Frančeskas Petrarka (F. Petrarca).
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryboje daug lietuviškų motyvų. Kalbama apie Palemono mitą, Vytauto valstybę nuo jūros iki jūros, minima Gedimino pilis, Lukiškių kalnas, Vilijos upė. Sarbievijui esant gyvam išėjo penki pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai (Lyrikos knygos) kartu su viena epodžių ir viena epigramų knyga: I leidimas 1625 m. Kelne (Köln, Vokietija), II – 1628 m. Vilniuje, III – 1630 m. Antverpene (Antwerpen, Belgija), IV – 1632 m. Antverpene (su Piterio Pauliaus Rubenso pieštu tituliniu lapu), V – 1643 m. Antverpene. Po poeto mirties (iki XVIII amžiaus pabaigos) šie leidimai buvo pakartoti daugiau kaip 50 kartų. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus vardu pavadintas vienas Vilniaus universiteto kiemų. (Info. pagal 100 iškiliausių Lietuvos žmonių, MELI, 2009).
