Didysis artilerijos menas (Artis magnae artilleriae pars prima auctore Casimire Siemienowicz Equitis Lithuani [...])
| Autorius: | Kazimieras Simonavičius (apie 1600–apie 1651) |
Kazimieras Semenavičius, Simonavičius, gimė apie 1600 metus, spėjama, Raseinių krašte. Save vadino Equitis Lithuani (Lietuvos bajoras), pasirašinėjo Casimiro Siemienowicz. Studijavo Vilniaus universitete; magistro laipsnį gavo 1651 m. birželio 19 dieną. Tikėtina, kad jis priklausė profesoriaus Osvaldo Kriugerio (O. Krüger, 1598–1655) suburtai jaunimo grupei, kuri gilinosi į tiksliuosius mokslus. Tarnavo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenėje artilerijos karininku; dalyvavo kovose su Rusijos kariuomene, totoriais ir kazokais. Po stažuotės Olandijoje (apie 1645 m.) ir kelionių po įvairias Europos šalis buvo paskirtas ATR Artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju. 1649 m. jis vėl išvyko į Olandiją, kur baigė anksčiau pradėtą rašyti garsųjį veikalą Didysis artilerijos menas (Artis Magnae Artilleriae), kurį 1650 m. išleido žymus Amsterdamo (Olandija) spaustuvininkas Jonas Jansonijus. Veikalą sudaro 5 skyriai, 305 puslapiai ir 229 autoriaus daryti brėžiniai; įžangoje pažymima, kad tai tik traktato pirma dalis. Jame pirmą kartą labai plačiai apibendrintas tuometinis karybos lygis, pateikti naujausi artilerijos, pirotechnikos, sprogmenų technologijos laimėjimai. Be to, inžinerinius sprendimus bandyta grįsti fizikos dėsniais, kai kuriais matematiniais skaičiavimais, stebėjimais ir bandymais. Šią knygą galima laikyti vienu pirmųjų bandymų kurti artilerijos mokslą. Knygos 3 skyrius skirtas vien tik raketų savybėms, jų konstrukcijai ir gamybai aprašyti. Kazimieras Semenavičius apibendrino tuometines žinias apie raketas, išpopuliarino kietojo kuro (parako) reaktyvinį variklį, pateikė jo skaičiavimo principus ir technologinius duomenis. Tikriausiai jam priklauso daugiapakopių raketų delta formos stabilizatorių ir susiaurintų reaktyvinių tūtų prioritetai. Jis taip pat nustatė labai svarbų raketos aukščio ir tūtos skersmens santykio dėsningumą. Jo knygoje pateikta ir įvairių šalių matų bei saikų palyginimas, etaloninių matavimo prietaisų konstrukciniai brėžiniai, matų saugyklos projektas, taip pat ir pirmojo skaičiuotuvo, išrasto Galileo Galilėjaus (G. Galilei), teorija ir išaiškintos jo taikymo galimybės karyboje. Labai reikšmingas yra ir Kazimiero Semenavičiaus sugalvotas geometrinis pabūklo kalibro nustatymo būdas, nes tuo metu jau buvo iškilusi pabūklų unifikavimo problema. Taigi jo knyga buvo labai vertinga ir teoriniu, ir praktiniu požiūriu; ji pasirodė labai tinkamu laiku, kai buvo pradėta vykdyti valdovo Vladislovo Vazos sumanytą kariuomenės reformą. Artilerija turėjo tapti mobilesnė, labiau pritaikyta lauko kautynėms, aptarnaujama profesionalų artileristų. Panašūs pokyčiai vyko ir kitų Europos šalių karinėse pajėgose, dėl to knyga buvo itin populiari. Jau kitais metais ji buvo išversta į prancūzų, vėliau į vokiečių (1676 ir 1703 m.) ir anglų (1729 m.) kalbas. Veikalas visą šimtmetį Europoje buvo laikomas geriausiu vadovėliu, skirtu artilerijos karininkams. 1963 m. buvo pakartotas jo faksimilinis leidimas su vertimu į lenkų kalbą, o 1971 m. dar kartą išėjo ir angliškasis leidimas. 1971 m. knygotyrininkas Adolfas Ivaškevičius Vilniuje išleido 3 skyriaus vertimą į rusų kalbą, pateikdamas ir komentarus. Nedaug turime lietuvių darbų, kurie lygiuotųsi į savo laikmečio geriausius Europoje, o Didysis artilerijos menas yra mūsų mokslo istorijos pasididžiavimas. Lietuvoje saugomi 1650 m. (Vilniaus universiteto bibliotekoje), 1729 m. (Trakų istorijos muziejuje), 1676 m. (Vytauto Didžiojo karo muziejuje) veikalo leidimai. Kazimieras Semenavičius buvo numatęs parašyti ir knygos tęsinį, skirtą pabūklų gamybos technologijai ir artilerijos raidai, bet spėta parengti tik iliustracijas knygos antrai daliai, kurios buvo vėliau panaudotos kitų autorių knygose. Archyvarai mini ir šios dalies rankraštį, XIX amžiuje kartu su Zaluskių bibliotekos knygomis iš Varšuvos perduotą į Sankt Peterburgą, bet jo likimas dar neišaiškintas. Yra žinių, kad Londone saugomas Kazimiero Semenavičiaus rankraštis apie fortifikacijas, iliustruotas brėžiniais. Manoma, Kazimieras Semenavičius mirė apie 1651 m. Olandijoje. Apie Kazimierą Semenavičių 1990 m. sukurtas dokumentinis filmas (režisierius Aleksandras Digimas). Savo gyvenimą ir veiklą paskyręs karybai, Kazimieras Semenavičius buvo humanistinių pažiūrų žmogus. (Info.: Libertas Klimka, "Kazimieras Semenavičius" in: 100 iškiliausių Lietuvos žmonių, MELI. 2009)
Kazimieras Semenavičius, Simonavičius, gimė apie 1600 metus, spėjama, Raseinių krašte. Save vadino Equitis Lithuani (Lietuvos bajoras), pasirašinėjo Casimiro Siemienowicz. Studijavo Vilniaus universitete; magistro laipsnį gavo 1651 m. birželio 19 dieną. Tikėtina, kad jis priklausė profesoriaus Osvaldo Kriugerio (O. Krüger, 1598–1655) suburtai jaunimo grupei, kuri gilinosi į tiksliuosius mokslus. Tarnavo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenėje artilerijos karininku; dalyvavo kovose su Rusijos kariuomene, totoriais ir kazokais. Po stažuotės Olandijoje (apie 1645 m.) ir kelionių po įvairias Europos šalis buvo paskirtas ATR Artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju. 1649 m. jis vėl išvyko į Olandiją, kur baigė anksčiau pradėtą rašyti garsųjį veikalą Didysis artilerijos menas (Artis Magnae Artilleriae), kurį 1650 m. išleido žymus Amsterdamo (Olandija) spaustuvininkas Jonas Jansonijus. Veikalą sudaro 5 skyriai, 305 puslapiai ir 229 autoriaus daryti brėžiniai; įžangoje pažymima, kad tai tik traktato pirma dalis. Jame pirmą kartą labai plačiai apibendrintas tuometinis karybos lygis, pateikti naujausi artilerijos, pirotechnikos, sprogmenų technologijos laimėjimai. Be to, inžinerinius sprendimus bandyta grįsti fizikos dėsniais, kai kuriais matematiniais skaičiavimais, stebėjimais ir bandymais. Šią knygą galima laikyti vienu pirmųjų bandymų kurti artilerijos mokslą. Knygos 3 skyrius skirtas vien tik raketų savybėms, jų konstrukcijai ir gamybai aprašyti. Kazimieras Semenavičius apibendrino tuometines žinias apie raketas, išpopuliarino kietojo kuro (parako) reaktyvinį variklį, pateikė jo skaičiavimo principus ir technologinius duomenis. Tikriausiai jam priklauso daugiapakopių raketų delta formos stabilizatorių ir susiaurintų reaktyvinių tūtų prioritetai. Jis taip pat nustatė labai svarbų raketos aukščio ir tūtos skersmens santykio dėsningumą. Jo knygoje pateikta ir įvairių šalių matų bei saikų palyginimas, etaloninių matavimo prietaisų konstrukciniai brėžiniai, matų saugyklos projektas, taip pat ir pirmojo skaičiuotuvo, išrasto Galileo Galilėjaus (G. Galilei), teorija ir išaiškintos jo taikymo galimybės karyboje. Labai reikšmingas yra ir Kazimiero Semenavičiaus sugalvotas geometrinis pabūklo kalibro nustatymo būdas, nes tuo metu jau buvo iškilusi pabūklų unifikavimo problema. Taigi jo knyga buvo labai vertinga ir teoriniu, ir praktiniu požiūriu; ji pasirodė labai tinkamu laiku, kai buvo pradėta vykdyti valdovo Vladislovo Vazos sumanytą kariuomenės reformą. Artilerija turėjo tapti mobilesnė, labiau pritaikyta lauko kautynėms, aptarnaujama profesionalų artileristų. Panašūs pokyčiai vyko ir kitų Europos šalių karinėse pajėgose, dėl to knyga buvo itin populiari. Jau kitais metais ji buvo išversta į prancūzų, vėliau į vokiečių (1676 ir 1703 m.) ir anglų (1729 m.) kalbas. Veikalas visą šimtmetį Europoje buvo laikomas geriausiu vadovėliu, skirtu artilerijos karininkams. 1963 m. buvo pakartotas jo faksimilinis leidimas su vertimu į lenkų kalbą, o 1971 m. dar kartą išėjo ir angliškasis leidimas. 1971 m. knygotyrininkas Adolfas Ivaškevičius Vilniuje išleido 3 skyriaus vertimą į rusų kalbą, pateikdamas ir komentarus. Nedaug turime lietuvių darbų, kurie lygiuotųsi į savo laikmečio geriausius Europoje, o Didysis artilerijos menas yra mūsų mokslo istorijos pasididžiavimas. Lietuvoje saugomi 1650 m. (Vilniaus universiteto bibliotekoje), 1729 m. (Trakų istorijos muziejuje), 1676 m. (Vytauto Didžiojo karo muziejuje) veikalo leidimai. Kazimieras Semenavičius buvo numatęs parašyti ir knygos tęsinį, skirtą pabūklų gamybos technologijai ir artilerijos raidai, bet spėta parengti tik iliustracijas knygos antrai daliai, kurios buvo vėliau panaudotos kitų autorių knygose. Archyvarai mini ir šios dalies rankraštį, XIX amžiuje kartu su Zaluskių bibliotekos knygomis iš Varšuvos perduotą į Sankt Peterburgą, bet jo likimas dar neišaiškintas. Yra žinių, kad Londone saugomas Kazimiero Semenavičiaus rankraštis apie fortifikacijas, iliustruotas brėžiniais. Manoma, Kazimieras Semenavičius mirė apie 1651 m. Olandijoje. Apie Kazimierą Semenavičių 1990 m. sukurtas dokumentinis filmas (režisierius Aleksandras Digimas). Savo gyvenimą ir veiklą paskyręs karybai, Kazimieras Semenavičius buvo humanistinių pažiūrų žmogus. (Info.: Libertas Klimka, "Kazimieras Semenavičius" in: 100 iškiliausių Lietuvos žmonių, MELI. 2009)
