.jpg)
Gėlės ir vaisiai
| Autorius: | Adomas Galdikas (1893–1969) |
Tapytojas, grafikas, scenografas, pedagogas. Gimė 1893 m. spalio 18 d. Giršinų vienkiemyje prie Mosėdžio (dabar Skuodo r.). 1912–1917 m. mokėsi A. Stieglitzo dailės mokykloje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dėstė piešimą „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje Kaune. 1923–1940 m. Kauno meno mokykloje dėstė piešimą, buvo grafikos studijos vedėjas, išugdė daug žymių Lietuvos grafikų. 1931 m. surengė personalinę parodą Paryžiuje, ten 1937 m. Pasaulinėje parodoje buvo apdovanotas didžiuoju prizu ir aukso medaliu. 1940–1944 m. dėstė piešimą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1946–1947 m. dėstė Taikomosios dailės mokykloje Freiburge. 1947–1952 m. gyveno ir kūrė Paryžiuje, o nuo 1952 m. apsigyveno JAV, Niujorke. A. Galdiko kūryba plati ir įvairiašakė (grafika, tapyba, pašto ženklų ir lietuviškų pinigų eskizai, scenografija, dailės pedagogika). Rinko lietuvių liaudies meno kūrinius, žavėjosi senąja skulptūra, raižiniais, mažąja architektūra, keramika, liaudies muzikos instrumentais – šie tapo jo kūrinių motyvais. Mirė 1969 m. Niujorke.
A. Galdikas išugdė daug žymių menininkų Kauno meno mokykloje ir Taikomosios dailės mokykloje Freiburge. 1947–1952 m. gyveno Paryžiuje, vėliau – Niujorke. Dailininkas kūrė lietuviškų pinigų eskizus, pašto ženklus, scenografiją. Rinko lietuvių liaudies meno paminklus ir liaudies muzikos instrumentus. A. Galdikui visuomet sekėsi tapyti rudenį: keisdavosi paveikslų nuotaika, kompozicija, bet visada išlikdavo gamtos brandos pojūtis. Net išeivijoje sukurtos abstrakcijos neretai siejasi su rudens koloritu ar rudens vėjo gūsiais. Dailininkas kūrė įvairiomis technikomis, bet kintančių būsenų vizijoms reikšti labiausiai tiko guašas ir tempera.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Nijolės Tumėnienės.
Tapytojas, grafikas, scenografas, pedagogas. Gimė 1893 m. spalio 18 d. Giršinų vienkiemyje prie Mosėdžio (dabar Skuodo r.). 1912–1917 m. mokėsi A. Stieglitzo dailės mokykloje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dėstė piešimą „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje Kaune. 1923–1940 m. Kauno meno mokykloje dėstė piešimą, buvo grafikos studijos vedėjas, išugdė daug žymių Lietuvos grafikų. 1931 m. surengė personalinę parodą Paryžiuje, ten 1937 m. Pasaulinėje parodoje buvo apdovanotas didžiuoju prizu ir aukso medaliu. 1940–1944 m. dėstė piešimą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1946–1947 m. dėstė Taikomosios dailės mokykloje Freiburge. 1947–1952 m. gyveno ir kūrė Paryžiuje, o nuo 1952 m. apsigyveno JAV, Niujorke. A. Galdiko kūryba plati ir įvairiašakė (grafika, tapyba, pašto ženklų ir lietuviškų pinigų eskizai, scenografija, dailės pedagogika). Rinko lietuvių liaudies meno kūrinius, žavėjosi senąja skulptūra, raižiniais, mažąja architektūra, keramika, liaudies muzikos instrumentais – šie tapo jo kūrinių motyvais. Mirė 1969 m. Niujorke.
A. Galdikas išugdė daug žymių menininkų Kauno meno mokykloje ir Taikomosios dailės mokykloje Freiburge. 1947–1952 m. gyveno Paryžiuje, vėliau – Niujorke. Dailininkas kūrė lietuviškų pinigų eskizus, pašto ženklus, scenografiją. Rinko lietuvių liaudies meno paminklus ir liaudies muzikos instrumentus. A. Galdikui visuomet sekėsi tapyti rudenį: keisdavosi paveikslų nuotaika, kompozicija, bet visada išlikdavo gamtos brandos pojūtis. Net išeivijoje sukurtos abstrakcijos neretai siejasi su rudens koloritu ar rudens vėjo gūsiais. Dailininkas kūrė įvairiomis technikomis, bet kintančių būsenų vizijoms reikšti labiausiai tiko guašas ir tempera.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Nijolės Tumėnienės.
.jpg)
