Be pavadinimo
| Autorius: | Kuzma Čurila (1908–1951) |
SBU studentų sąrašuose (Dailės fakultete studijavo 1929–1936 m.) šis Nesvyžiaus apylinkėse gimęs ir augęs dailininkas minimas kaip Koźma Czuryło. Amžininkų prisiminimuose kartu su bendrakursiu, irgi iš Baltarusijos kilusiu Leonu Dobžynskiu (Lew Dobrzyński) jis priskiriamas talentingiausiems Liudomiro Slendzinskio ir Jurgio Hopeno mokiniams ir laikomas rimtu Vilniaus neoklasicizmo mokyklos atstovu, nors naujosios klasikos tėvynėje Italijoje apsilankė tik 1937 m., sutapus džiugioms ir liūdnoms aplinkybėms: tais metais Čurylo vedė bendramokslio Ildefonso Houvalto seserį Vandą ir po bičiulio Dobžynskio mirties paveldėjo jam paskirtą Lenkijos Kultūros fondo stipendiją, kuri leido jaunajai porai išvykti į užsienį. Prasidėjus karui 1939 m. Čurylų pora sugrįžo į Vilnių. 1939–1941 m. Kuzma dalyvavo dailės parodose, o nacių okupacijos laikotarpiu nusišalino nuo kultūrinės veiklos ir tvarkėsi žmonos ūkyje prie Vilniaus. 1945 m. su žmona ir trejų metų sūnumi persikėlė į Poznanę, o 1946 m. pradėjo dėstyti Torunės universitete. Mirė 1951 m. Gdanske. Ten ir palaidotas garnizono kapinių stačiatikių dalyje.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė.
SBU studentų sąrašuose (Dailės fakultete studijavo 1929–1936 m.) šis Nesvyžiaus apylinkėse gimęs ir augęs dailininkas minimas kaip Koźma Czuryło. Amžininkų prisiminimuose kartu su bendrakursiu, irgi iš Baltarusijos kilusiu Leonu Dobžynskiu (Lew Dobrzyński) jis priskiriamas talentingiausiems Liudomiro Slendzinskio ir Jurgio Hopeno mokiniams ir laikomas rimtu Vilniaus neoklasicizmo mokyklos atstovu, nors naujosios klasikos tėvynėje Italijoje apsilankė tik 1937 m., sutapus džiugioms ir liūdnoms aplinkybėms: tais metais Čurylo vedė bendramokslio Ildefonso Houvalto seserį Vandą ir po bičiulio Dobžynskio mirties paveldėjo jam paskirtą Lenkijos Kultūros fondo stipendiją, kuri leido jaunajai porai išvykti į užsienį. Prasidėjus karui 1939 m. Čurylų pora sugrįžo į Vilnių. 1939–1941 m. Kuzma dalyvavo dailės parodose, o nacių okupacijos laikotarpiu nusišalino nuo kultūrinės veiklos ir tvarkėsi žmonos ūkyje prie Vilniaus. 1945 m. su žmona ir trejų metų sūnumi persikėlė į Poznanę, o 1946 m. pradėjo dėstyti Torunės universitete. Mirė 1951 m. Gdanske. Ten ir palaidotas garnizono kapinių stačiatikių dalyje.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė.
