Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Abstraktus Izraelio peizažas

Autorius: Pinchus Abramovičius (1909–1986)

Pinchus Abramovičius buvo jauniausias aštuonių vaikų šeimoje. Įsitraukė į sionistinį judėjimą ir 1929 m. išvyko į Palestiną. Nuo 1932-ųjų porą metų mokėsi abstrakcionisto Jozefo Zarickio studijoje Tel Avive. 1935–1936 m. mokslus tęsė Grande Chaumière akademijoje Paryžiuje. 1935 m. rudenį aplankė Lietuvą, planavo bendras Palestinos ir Lietuvos žydų dailininkų parodas. Per Antrąjį pasaulinį karą tarnavo Britų armijoje Irake ir Irane. Po karo su bendraminčiais įkūrė 1948–1963 m. Izraelyje veikusią grupę Ofakim Hadašim („Naujieji horizontai“), kurios meniniai eksperimentai atvedė prie naujos krypties – lyrinio abstrakcionizmo, stipriai paveikusio Izraelio dailės raidą. Abramovičius rengė personalines parodas, dirbo dailės mokytoju, porą kartų buvo išrinktas Izraelio tapytojų ir skulptorių asociacijos vadovu.

Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.

 

Pinhas Abramovičius (Pinchas Abramovic, Abramovitch, Abramovich, Abramowitz, 1909–1986). Vienas žymiausių Izraelio abstrakcionistų. Gimė 1909 m. Latvijoje. 1925 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. 1929 m. emigravo į Izraelį. 1935–1936 m. mokėsi Paryžiuje, Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumière). 4-ojo dešimtmečio kūrybai būdingi ekspresionizmo elementai: tamsus koloritas, spalvingi potėpiai ir kontūrai, ekspresyvi formos deformacija žydų mokyklos Paryžiuje dvasia. Gyvendamas Izraelyje, P. Abramovičius ir išgarsėjo kaip abstrakcionistas, perėmęs Irano ir Persijos meno geometrinių kompozicijų sandarą. Apie 1940 m. miestų vaizduose pasirodžiusios geometrinės struktūros reiškė sustiprėjusį polinkį į abstraktumą. 1948 m. P. Abramovičius įkūrė abstrakčiosios kūrybos grupę „New Horizons“ („Ofakim Hadashim“). Dalyvavo daugelyje parodų ir bienalių Izraelyje ir už jo ribų. Pelnė reikšmingų premijų: Monako (1966), Dizengoffo (1968), Frankfurto meno asociacijos garbės daktaro (1985), Izraelio tapybos ir skulptūros asociacijos garbės prezidento (1986). Mirė 1986 m. Izraelyje.

1929 m. P. Abramovičius išvažiavo į Izraelį ir į Lietuvą negrįžo, mokėsi Paryžiuje. Iš pradžių, kaip ir kitų žydų tapytojų darbai, jo paveikslai išsiskyrė tamsiu koloritu. Dailininkas tapė spalvingais potėpiais ir kontūrais, naudojo ekspresyvią formos deformaciją. Kaip ir kiti žydų dailininkai, gyvenę tarpukario Paryžiuje, P. Abramovičius linko į ekspresionizmą, o vėliau – į abstrakcionizmą. Po studijų grįžęs į Izraelį, P. Abramovičius, veikiamas vietinių tradicijų, atsisakė tikrovės vaizdų, domėjosi Irano ir Persijos meno geometrinėmis struktūromis ir, perėmęs jų patirtį, kūrė abstrakčius paveikslus. Prie jų priskyrė ir miestų peizažus, kuriuose, tapydamas impulsyviai, ekspresyviais potėpiais, spalvingai, ryškino kubistinę pastatų struktūrą.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.

Pinchus Abramovičius buvo jauniausias aštuonių vaikų šeimoje. Įsitraukė į sionistinį judėjimą ir 1929 m. išvyko į Palestiną. Nuo 1932-ųjų porą metų mokėsi abstrakcionisto Jozefo Zarickio studijoje Tel Avive. 1935–1936 m. mokslus tęsė Grande Chaumière akademijoje Paryžiuje. 1935 m. rudenį aplankė Lietuvą, planavo bendras Palestinos ir Lietuvos žydų dailininkų parodas. Per Antrąjį pasaulinį karą tarnavo Britų armijoje Irake ir Irane. Po karo su bendraminčiais įkūrė 1948–1963 m. Izraelyje veikusią grupę Ofakim Hadašim („Naujieji horizontai“), kurios meniniai eksperimentai atvedė prie naujos krypties – lyrinio abstrakcionizmo, stipriai paveikusio Izraelio dailės raidą. Abramovičius rengė personalines parodas, dirbo dailės mokytoju, porą kartų buvo išrinktas Izraelio tapytojų ir skulptorių asociacijos vadovu.

Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.

 

Pinhas Abramovičius (Pinchas Abramovic, Abramovitch, Abramovich, Abramowitz, 1909–1986). Vienas žymiausių Izraelio abstrakcionistų. Gimė 1909 m. Latvijoje. 1925 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. 1929 m. emigravo į Izraelį. 1935–1936 m. mokėsi Paryžiuje, Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumière). 4-ojo dešimtmečio kūrybai būdingi ekspresionizmo elementai: tamsus koloritas, spalvingi potėpiai ir kontūrai, ekspresyvi formos deformacija žydų mokyklos Paryžiuje dvasia. Gyvendamas Izraelyje, P. Abramovičius ir išgarsėjo kaip abstrakcionistas, perėmęs Irano ir Persijos meno geometrinių kompozicijų sandarą. Apie 1940 m. miestų vaizduose pasirodžiusios geometrinės struktūros reiškė sustiprėjusį polinkį į abstraktumą. 1948 m. P. Abramovičius įkūrė abstrakčiosios kūrybos grupę „New Horizons“ („Ofakim Hadashim“). Dalyvavo daugelyje parodų ir bienalių Izraelyje ir už jo ribų. Pelnė reikšmingų premijų: Monako (1966), Dizengoffo (1968), Frankfurto meno asociacijos garbės daktaro (1985), Izraelio tapybos ir skulptūros asociacijos garbės prezidento (1986). Mirė 1986 m. Izraelyje.

1929 m. P. Abramovičius išvažiavo į Izraelį ir į Lietuvą negrįžo, mokėsi Paryžiuje. Iš pradžių, kaip ir kitų žydų tapytojų darbai, jo paveikslai išsiskyrė tamsiu koloritu. Dailininkas tapė spalvingais potėpiais ir kontūrais, naudojo ekspresyvią formos deformaciją. Kaip ir kiti žydų dailininkai, gyvenę tarpukario Paryžiuje, P. Abramovičius linko į ekspresionizmą, o vėliau – į abstrakcionizmą. Po studijų grįžęs į Izraelį, P. Abramovičius, veikiamas vietinių tradicijų, atsisakė tikrovės vaizdų, domėjosi Irano ir Persijos meno geometrinėmis struktūromis ir, perėmęs jų patirtį, kūrė abstrakčius paveikslus. Prie jų priskyrė ir miestų peizažus, kuriuose, tapydamas impulsyviai, ekspresyviais potėpiais, spalvingai, ryškino kubistinę pastatų struktūrą.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.