Pjauna malkas
| Autorius: | Monika Bičiūnienė (1910–2009) |
Viena žymiausių lietuvių naiviojo meno kūrėjų. Gimė 1910 m. balandžio 28 d. Baublių kaime, Rokiškio apskrityje, Panemunio valsčiuje, žvejo ir audėjos šeimoje. Piešti ir tapyti pradėjo, kai sūnus įstojo į M. K. Čiurlionio meno mokyklą. 1969 m. išėjusi į pensiją ir apsigyvenusi Vilniuje, iš atminties tapė laimingą poetinį pasaulį. Ji įsivaizdavo, kad žemės rojus – amžinas, pastovus, nesibaigiantis. Tik žmogaus gyvenimas – trapus, todėl brangi kiekviena akimirka. Tokias akimirkas M. Bičiūnienė ir siekė įamžinti, tad vaizdavo kaimo šventes, kaimo gryčias, gamtą, žydinčius medžius ir lietuviško darželio gėles, namų gyvulėlius ir paukščius, taip pat – jai artimus žmones.
M. Bičiūnienė nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą. Surengė kone 30 personalinių kūrybos parodų ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje – Indijoje, Suomijoje. Jos kūriniai eksponuoti lietuvių liaudies meno parodose kitose šalyse (Anglijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Rusijoje) ir pelnė pripažinimą. Menininkė buvo apdovanota Pauliaus Galaunės premija. Paliko didžiulį tapybos palikimą, kūriniai reprodukuoti „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje“, išleistoje Belgrade (1984).
Savo kūrybos dvasia M. Bičiūnienė išliko ištikima gimtajam Rokiškio kraštui – jo gamtai, padavimams, pasakoms, dainoms, kaimo buities vaizdams ir papročiams. Jau šiandien pagal jos paveikslus galima studijuoti šiaurės Lietuvos etnografinio sodžiaus kultūrą.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
Viena žymiausių lietuvių naiviojo meno kūrėjų. Gimė 1910 m. balandžio 28 d. Baublių kaime, Rokiškio apskrityje, Panemunio valsčiuje, žvejo ir audėjos šeimoje. Piešti ir tapyti pradėjo, kai sūnus įstojo į M. K. Čiurlionio meno mokyklą. 1969 m. išėjusi į pensiją ir apsigyvenusi Vilniuje, iš atminties tapė laimingą poetinį pasaulį. Ji įsivaizdavo, kad žemės rojus – amžinas, pastovus, nesibaigiantis. Tik žmogaus gyvenimas – trapus, todėl brangi kiekviena akimirka. Tokias akimirkas M. Bičiūnienė ir siekė įamžinti, tad vaizdavo kaimo šventes, kaimo gryčias, gamtą, žydinčius medžius ir lietuviško darželio gėles, namų gyvulėlius ir paukščius, taip pat – jai artimus žmones.
M. Bičiūnienė nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą. Surengė kone 30 personalinių kūrybos parodų ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje – Indijoje, Suomijoje. Jos kūriniai eksponuoti lietuvių liaudies meno parodose kitose šalyse (Anglijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Rusijoje) ir pelnė pripažinimą. Menininkė buvo apdovanota Pauliaus Galaunės premija. Paliko didžiulį tapybos palikimą, kūriniai reprodukuoti „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje“, išleistoje Belgrade (1984).
Savo kūrybos dvasia M. Bičiūnienė išliko ištikima gimtajam Rokiškio kraštui – jo gamtai, padavimams, pasakoms, dainoms, kaimo buities vaizdams ir papročiams. Jau šiandien pagal jos paveikslus galima studijuoti šiaurės Lietuvos etnografinio sodžiaus kultūrą.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
