Meno paroda. Plakatas
| Autorius: | Petras Kalpokas (1880–1945) |
Tapytojas, pedagogas, visuomenininkas. Gimė 1880 m. kovo 31 d. Biržų rajone, Miškinės vienkiemyje. 1895–1898 m. tapybos mokėsi privačiose Mintaujos studijose Latvijoje (pas V. Purvytį ir J. Valterį) ir B. Bliumo dailės mokykloje Rygoje, 1898–1900 m. – Odesos piešimo mokykloje. 1904–1909 m. studijavo Miunchene (lankė A. Azbé, B. Brokhofo ir kitas studijas). Parodose dalyvavo nuo 1904 m. Vienos dailininkų draugijos Sezession narys (1907). Aktyvus Lietuvių dailės draugijos steigėjas ir jos narys. Visų pirmųjų lietuvių dailės parodų (1906–1914) dalyvis. Iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Šveicarijoje, Vengrijoje, Latvijoje. Karo metus praleido Šveicarijoje ir Italijoje, Sestri Levantės pusiasalyje netoli Genujos. Po karo – Romoje. Į Lietuvą grįžo 1920 m., 1921–1945 m. dėstė piešimą, freską ir mozaiką, nuo 1929 m. vadovavo tapybos studijai Kauno meno mokykloje, vėliau – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Sukūrė peizažų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų, portretų, scenografijos ir monumentaliosios dailės kūrinių Lietuvos banke, Karininkų ramovėje, Prekybos ir amatų rūmuose Kaune. Mirė staiga 1945 m. gruodžio 5 d. Kaune.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Nijolės Tumėnienės.
Tapytojas, pedagogas, visuomenininkas. Gimė 1880 m. kovo 31 d. Biržų rajone, Miškinės vienkiemyje. 1895–1898 m. tapybos mokėsi privačiose Mintaujos studijose Latvijoje (pas V. Purvytį ir J. Valterį) ir B. Bliumo dailės mokykloje Rygoje, 1898–1900 m. – Odesos piešimo mokykloje. 1904–1909 m. studijavo Miunchene (lankė A. Azbé, B. Brokhofo ir kitas studijas). Parodose dalyvavo nuo 1904 m. Vienos dailininkų draugijos Sezession narys (1907). Aktyvus Lietuvių dailės draugijos steigėjas ir jos narys. Visų pirmųjų lietuvių dailės parodų (1906–1914) dalyvis. Iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Šveicarijoje, Vengrijoje, Latvijoje. Karo metus praleido Šveicarijoje ir Italijoje, Sestri Levantės pusiasalyje netoli Genujos. Po karo – Romoje. Į Lietuvą grįžo 1920 m., 1921–1945 m. dėstė piešimą, freską ir mozaiką, nuo 1929 m. vadovavo tapybos studijai Kauno meno mokykloje, vėliau – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Sukūrė peizažų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų, portretų, scenografijos ir monumentaliosios dailės kūrinių Lietuvos banke, Karininkų ramovėje, Prekybos ir amatų rūmuose Kaune. Mirė staiga 1945 m. gruodžio 5 d. Kaune.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Nijolės Tumėnienės.
