Kolūkio laukuose
| Autorius: | Petras Sergijevičius (1900–1984) |
Petras Sergijevičius (1900–1984) pokario metais sulaukė oficialių dailės vertintojų dėmesio, kurie pastebėjo ir pripažino neprastus jo akademinės tapybos įgūdžius. Savo karjerą šis Baltarusijoje gimęs tapytojas pradėjo tarpukario Vilniuje, kuriame dominavo Liudomiro Slendzinskio suformuota Vilnietiškojo neoklasicizmo mokykla. Jis dalyvavo Šv. Luko dailininkų cecho veikloje, pagal užsakymus tapė portretus, sukūrė paveikslų bažnyčioms. Užsakymų jam netrūko, nors dėl akivaizdžių simpatijų XIX a. realizmo tradicijai moderniau nusiteikusių amžininkų akyse jis atrodė retrogradas. Vėl į šią menininkų kategoriją jį nubloškė chruščiovinė liberalizacija, leidusi Lietuvos dailėje įsisukti modernizmo vėjui. Dailininko marginalizacijai sovietų Lietuvoje turėjo reikšmės ir jo baltarusiška kilmė, kuria jis visada nuoširdžiai didžiavosi.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė.
Petras Sergijevičius (1900–1984) pokario metais sulaukė oficialių dailės vertintojų dėmesio, kurie pastebėjo ir pripažino neprastus jo akademinės tapybos įgūdžius. Savo karjerą šis Baltarusijoje gimęs tapytojas pradėjo tarpukario Vilniuje, kuriame dominavo Liudomiro Slendzinskio suformuota Vilnietiškojo neoklasicizmo mokykla. Jis dalyvavo Šv. Luko dailininkų cecho veikloje, pagal užsakymus tapė portretus, sukūrė paveikslų bažnyčioms. Užsakymų jam netrūko, nors dėl akivaizdžių simpatijų XIX a. realizmo tradicijai moderniau nusiteikusių amžininkų akyse jis atrodė retrogradas. Vėl į šią menininkų kategoriją jį nubloškė chruščiovinė liberalizacija, leidusi Lietuvos dailėje įsisukti modernizmo vėjui. Dailininko marginalizacijai sovietų Lietuvoje turėjo reikšmės ir jo baltarusiška kilmė, kuria jis visada nuoširdžiai didžiavosi.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė.
