Hagara I (etiudas)
| Autorius: | Žakas Lipšicas (1891–1973) |
Žakas (Chaimas Jakovas) Lipšicas (g. 1891 Druskininkuose – m. 1973 Kapryje (palaidotas Jeruzalėje)) buvo vyriausias iš šešių vaikų. Tėvo pageidavimu baigė komercinę mokyklą Balstogėje. 1906 m. atvyko į Vilnių studijuoti inžinerijos, bet kartu mokėsi ir Vilniaus piešimo mokykloje. 1909 m. išvyko į Paryžių ir tapo École de Paris sambūrio nariu. 1920 m. Paryžiuje įvyko pirmoji personalinė paroda. Šlovė atėjo greitai, 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jo darbams buvo skirta atskira galerija ir įteiktas aukso medalis. Lipšicas tapo vienu garsiausių XX a. skulptorių. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse emigravo į JAV ir įsikūrė Niujorke. 1961 m. grįžo į Europą, keliavo, lankėsi Izraelyje, apsistojo Italijoje. Surengė beveik 100 personalinių parodų visame pasaulyje, apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono ordinu, Amerikos menų ir literatūros akademijos Aukso medaliu ir daugybe kitų apdovanojimų.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Pasaulinio garso skulptorius Jokūbas Lipšicas (Jacques Lipschitz; 1891–1973) ne vienoje užsienio enciklopedijoje vadinamas lietuviu. Gimęs Druskininkuose, pradėjęs mokytis Balstogėje ir Vilniuje, į modernizmo dailės kūrėjų gretas įsiliejo Paryžiuje, į kurį atvyko 1909 metais. Gyveno Prancūzijoje ir JAV, mirė Kaprio saloje, palaidotas Jeruzalėje. Gimtajame skulptoriaus mieste veikia jo vardo muziejus, tačiau Lietuvos nacionaliniuose dailės rinkiniuose Lipšico darbų nėra.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė.
Žakas (Chaimas Jakovas) Lipšicas (g. 1891 Druskininkuose – m. 1973 Kapryje (palaidotas Jeruzalėje)) buvo vyriausias iš šešių vaikų. Tėvo pageidavimu baigė komercinę mokyklą Balstogėje. 1906 m. atvyko į Vilnių studijuoti inžinerijos, bet kartu mokėsi ir Vilniaus piešimo mokykloje. 1909 m. išvyko į Paryžių ir tapo École de Paris sambūrio nariu. 1920 m. Paryžiuje įvyko pirmoji personalinė paroda. Šlovė atėjo greitai, 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jo darbams buvo skirta atskira galerija ir įteiktas aukso medalis. Lipšicas tapo vienu garsiausių XX a. skulptorių. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse emigravo į JAV ir įsikūrė Niujorke. 1961 m. grįžo į Europą, keliavo, lankėsi Izraelyje, apsistojo Italijoje. Surengė beveik 100 personalinių parodų visame pasaulyje, apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono ordinu, Amerikos menų ir literatūros akademijos Aukso medaliu ir daugybe kitų apdovanojimų.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Pasaulinio garso skulptorius Jokūbas Lipšicas (Jacques Lipschitz; 1891–1973) ne vienoje užsienio enciklopedijoje vadinamas lietuviu. Gimęs Druskininkuose, pradėjęs mokytis Balstogėje ir Vilniuje, į modernizmo dailės kūrėjų gretas įsiliejo Paryžiuje, į kurį atvyko 1909 metais. Gyveno Prancūzijoje ir JAV, mirė Kaprio saloje, palaidotas Jeruzalėje. Gimtajame skulptoriaus mieste veikia jo vardo muziejus, tačiau Lietuvos nacionaliniuose dailės rinkiniuose Lipšico darbų nėra.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė.
_web.jpg)