Autoportretas
| Autorius: | Leonas Kosmulskis (1904–1952) |
Grafikas, tapytojas, pedagogas. Gimė 1904 m. kovo 14 d. Kijeve. Dailės studijas pradėjo Poznanėje, Valstybinėje taikomosios dailės mokykloje. Vėliau mokėsi Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete pas Liudomirą Slendzinskį (tapybos) ir Jurgį Hopeną (grafikos). Studijas baigė 1936 m. Iki 1939 m. dirbo asistentu Dailės fakultete. Buvo vienas iš „Vilniaus grupės“ įkūrėjų. Pasibaigus karui gyveno Krokuvoje, dirbo Politechnikos instituto Architektūros fakulteto Piešimo katedroje. Nuo 1947 m. buvo „9 grafikų“ grupės narys. Personalines parodas surengė 1945 bei 1951 m. Lodzėje ir 1946 bei 1950 m. Krokuvoje. 1953 m. Krokuvoje surengta pomirtinė jo kūrinių paroda. Iki karo sukurtuose grafikos lakštuose dažniausiai vaizdavo Vilnių, taip pat kūrė ekslibrisus, plakatus, iliustravo knygas. Mirė 1952 m. spalio 10 d. Krokuvoje.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Dalios Tarandaitės.
Grafikas, tapytojas, pedagogas. Gimė 1904 m. kovo 14 d. Kijeve. Dailės studijas pradėjo Poznanėje, Valstybinėje taikomosios dailės mokykloje. Vėliau mokėsi Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete pas Liudomirą Slendzinskį (tapybos) ir Jurgį Hopeną (grafikos). Studijas baigė 1936 m. Iki 1939 m. dirbo asistentu Dailės fakultete. Buvo vienas iš „Vilniaus grupės“ įkūrėjų. Pasibaigus karui gyveno Krokuvoje, dirbo Politechnikos instituto Architektūros fakulteto Piešimo katedroje. Nuo 1947 m. buvo „9 grafikų“ grupės narys. Personalines parodas surengė 1945 bei 1951 m. Lodzėje ir 1946 bei 1950 m. Krokuvoje. 1953 m. Krokuvoje surengta pomirtinė jo kūrinių paroda. Iki karo sukurtuose grafikos lakštuose dažniausiai vaizdavo Vilnių, taip pat kūrė ekslibrisus, plakatus, iliustravo knygas. Mirė 1952 m. spalio 10 d. Krokuvoje.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Dalios Tarandaitės.
