Mano bėris
Autorius: | Edvardas Matas Riomeris (1848–1900) |
Tapytojas. Dailininko Edvardo Jono Riomerio sūnus, dailininko Alfredo Riomerio brolis. Gimė 1848 m. spalio 1 d. Vologdoje, 1852 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Pirmuosius piešimo įgūdžius gavo iš tėvo ir brolio, taip pat iš Vilniaus dailininkų K. Rusecko ir J. Zenkevičiaus. Nuo 1868 m. studijavo Drezdeno dailės akademijoje pas C. Schurigą, nuo 1869 m. – Miuncheno dailės akademijoje pas H. Anschützą, F. Adamą ir O. Seitzą. Nuo 1874 m. keliavo po Europą, aplankė Šveicariją, Austriją, Graikiją. Apie 1877 m. grįžo į Vilnių. Su broliu Alfredu ir P. Jurjevičiumi dirbo Riomerių name Bokšto gatvėje įrengtoje studijoje. Tapė peizažus, portretus, buitinio žanro kompozicijas, 1863 m. sukilimo vaizdus. Dalyvavo parodose Varšuvoje, Krokuvoje, Miunchene, Lvove, Berlyne, Paryžiuje, Vienoje. Mirė 1900 m. vasario 22 d. Lunos dvare, Gardino gubernijoje.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Dalios Tarandaitės.
Tapytojas. Dailininko Edvardo Jono Riomerio sūnus, dailininko Alfredo Riomerio brolis. Gimė 1848 m. spalio 1 d. Vologdoje, 1852 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Pirmuosius piešimo įgūdžius gavo iš tėvo ir brolio, taip pat iš Vilniaus dailininkų K. Rusecko ir J. Zenkevičiaus. Nuo 1868 m. studijavo Drezdeno dailės akademijoje pas C. Schurigą, nuo 1869 m. – Miuncheno dailės akademijoje pas H. Anschützą, F. Adamą ir O. Seitzą. Nuo 1874 m. keliavo po Europą, aplankė Šveicariją, Austriją, Graikiją. Apie 1877 m. grįžo į Vilnių. Su broliu Alfredu ir P. Jurjevičiumi dirbo Riomerių name Bokšto gatvėje įrengtoje studijoje. Tapė peizažus, portretus, buitinio žanro kompozicijas, 1863 m. sukilimo vaizdus. Dalyvavo parodose Varšuvoje, Krokuvoje, Miunchene, Lvove, Berlyne, Paryžiuje, Vienoje. Mirė 1900 m. vasario 22 d. Lunos dvare, Gardino gubernijoje.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Dalios Tarandaitės.