Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Gėlių vaza ant raudonos staltiesės

Autorius: Juzefa Katiliūtė (1916–2009)

Tapytoja ir grafikė, tapė akrilu, tušu, kūrė spalvotas šilkografijas. Gimė 1916 m. gruodžio 9 d. Igliaukoje, Marijampolės valsčiuje. 1940 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1942 m. – Vilniaus dailės akademiją (buvo J. Vienožinskio mokinė). 1945 m. pasitraukė į Šveicariją ir 1948 m. baigė Ženevos dailės mokyklą. Nuo 1952 m. dalyvavo parodose. 1959 m. buvo priimta į Šveicarijos moterų dailininkių sąjungą. Surengė personalines parodas JAV (Farmingtone, 1966; Hartforde, 1967), Šveicarijoje (Ženevoje, 1982) ir Lietuvoje (Vilniuje, 1994, 2003, 2004).
1987 m. dienraštyje „Der Bund“ šveicarų meno kritikas apie ją rašė: „Mane labai sujaudino lietuvės dailininkės J. Katiliūtės kūryba. Dailininkės mistiniai peizažai, atėję iš realybės ir sapnų pasaulio, yra sulydyti į ritmiškus gamtos formų ir intuityvaus skambesio virpesius... Žavi nuostabūs paveikslai, kurių siela pripildyta šiaurės melodijų skambesio ir sugebėjimo magiškai keisti gamtos dėsnių ritmą, – kur uolos teka upėmis, o vandenys virsta kalnais...“
Iš pradžių paveikslų koloritas buvo tamsių, sunkių prislopintų derinių, vėliau šviesėjo vaiskaus grynų spalvų sąskambio link. Šveicarijos muziejuose esantys darbai – realistiniai, spalvingi, nuotaikingi, nutapyti ekspresyviai, postimpresionistine maniera, dažnos figūrinės kompozicijos. Vėlesni – abstrahuoti lyriniai peizažai – artimi abstrakčiajam ekspresionizmui, jų turi Lietuvos dailės muziejus. Mirė 2009 m. lapkričio 17 d. Ženevoje.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.

Tapytoja ir grafikė, tapė akrilu, tušu, kūrė spalvotas šilkografijas. Gimė 1916 m. gruodžio 9 d. Igliaukoje, Marijampolės valsčiuje. 1940 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1942 m. – Vilniaus dailės akademiją (buvo J. Vienožinskio mokinė). 1945 m. pasitraukė į Šveicariją ir 1948 m. baigė Ženevos dailės mokyklą. Nuo 1952 m. dalyvavo parodose. 1959 m. buvo priimta į Šveicarijos moterų dailininkių sąjungą. Surengė personalines parodas JAV (Farmingtone, 1966; Hartforde, 1967), Šveicarijoje (Ženevoje, 1982) ir Lietuvoje (Vilniuje, 1994, 2003, 2004).
1987 m. dienraštyje „Der Bund“ šveicarų meno kritikas apie ją rašė: „Mane labai sujaudino lietuvės dailininkės J. Katiliūtės kūryba. Dailininkės mistiniai peizažai, atėję iš realybės ir sapnų pasaulio, yra sulydyti į ritmiškus gamtos formų ir intuityvaus skambesio virpesius... Žavi nuostabūs paveikslai, kurių siela pripildyta šiaurės melodijų skambesio ir sugebėjimo magiškai keisti gamtos dėsnių ritmą, – kur uolos teka upėmis, o vandenys virsta kalnais...“
Iš pradžių paveikslų koloritas buvo tamsių, sunkių prislopintų derinių, vėliau šviesėjo vaiskaus grynų spalvų sąskambio link. Šveicarijos muziejuose esantys darbai – realistiniai, spalvingi, nuotaikingi, nutapyti ekspresyviai, postimpresionistine maniera, dažnos figūrinės kompozicijos. Vėlesni – abstrahuoti lyriniai peizažai – artimi abstrakčiajam ekspresionizmui, jų turi Lietuvos dailės muziejus. Mirė 2009 m. lapkričio 17 d. Ženevoje.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.