Geltonas namas
| Autorius: | Augustinas Savickas (1919–2012) |
Augustinas Savickas (g. 1919 Kopenhagoje – m. 2012 Vilniuje) gimė Kopenhagoje, kur tuo metu rezidavo jo tėvas – rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis. 1927 m. grįžo į Lietuvą. 1945–1949 m. mokėsi tapybos Vilniaus dailės institute, vėliau tapo šio instituto profesoriumi. Nuo 1951 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Parodose dalyvavo nuo 1949 m., surengė per 40 personalinių parodų Lietuvoje ir pasaulyje. 1993 m. gavo menotyros daktaro laipsnį, išleido monografijas Peizažas lietuvių tapyboje ir M. K. Čiurlionis, publikavo straipsnius apie dailę. Savickas buvo įvairiapusis dailininkas. Įkvėpimo sėmėsi iš lietuvių liaudies meno, poezijos ir pasakų, gamtos ir gyvenimo realijų. 1994 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 m. gavo Nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžių ir Lietuvos dailininkų sąjungos premiją.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Tapytojas, dailės istorikas, pedagogas, rašytojo Jurgio Savickio sūnus. Gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje. 1939 m. pradėjo mokytis Kauno meno mokykloje, 1939–1940 m. Ženevos universitete studijavo sociologiją, 1940–1941 m. mokėsi Vilniaus meno mokykloje ir Maskvos 1905 m. revoliucijos dailės mokykloje. 1945–1949 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute pas J. Vienožinskį ir V. Mackevičių. Parodose dalyvauja nuo 1949 m. Dirbo Meno reikalų valdyboje prie Lietuvos Ministrų Tarybos. 1951–1972 m. ir 1985–1993 m. dėstė tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (vėliau – Vilniaus dailės akademija), 1987 m. tapo profesoriumi. 1973–1979 m. dirbo Mokslų akademijos Istorijos institute. 1963 m. suteiktas menotyros mokslų kandidato laipsnis, apgynė disertaciją „Peizažas lietuvių tapyboje“ (monografija išleista 1965 m.). Knygos „M. K. Čiurlionis“ (su J. Gaudrimu, 1965; antrasis leidimas 1974; su E. Mieželaičiu, 1971, rusų k.), autobiografinio ir memuarinio pobūdžio knygų „Nerami kelionė“ (1977, rusų kalba) ir „Žalia knyga“ (2002) autorius, akademinio leidinio „XX a. lietuvių dailės istorija. 1900–1940“ (1982, t. 1; 1983, t. 2) bendraautoris. Paskelbė parodų recenzijų. Surengė personalines parodas Lietuvoje, Rusijoje, Armėnijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Olandijoje, Italijoje, Estijoje. Dalyvavo grupinėse parodose Liuksemburge, Belgijoje, Kanadoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kt. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1965), Lietuvos liaudies dailininkas (1979), Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1966), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Mirė 2012 m. birželio 20 d.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
Augustinas Savickas (g. 1919 Kopenhagoje – m. 2012 Vilniuje) gimė Kopenhagoje, kur tuo metu rezidavo jo tėvas – rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis. 1927 m. grįžo į Lietuvą. 1945–1949 m. mokėsi tapybos Vilniaus dailės institute, vėliau tapo šio instituto profesoriumi. Nuo 1951 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Parodose dalyvavo nuo 1949 m., surengė per 40 personalinių parodų Lietuvoje ir pasaulyje. 1993 m. gavo menotyros daktaro laipsnį, išleido monografijas Peizažas lietuvių tapyboje ir M. K. Čiurlionis, publikavo straipsnius apie dailę. Savickas buvo įvairiapusis dailininkas. Įkvėpimo sėmėsi iš lietuvių liaudies meno, poezijos ir pasakų, gamtos ir gyvenimo realijų. 1994 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 m. gavo Nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžių ir Lietuvos dailininkų sąjungos premiją.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Tapytojas, dailės istorikas, pedagogas, rašytojo Jurgio Savickio sūnus. Gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje. 1939 m. pradėjo mokytis Kauno meno mokykloje, 1939–1940 m. Ženevos universitete studijavo sociologiją, 1940–1941 m. mokėsi Vilniaus meno mokykloje ir Maskvos 1905 m. revoliucijos dailės mokykloje. 1945–1949 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute pas J. Vienožinskį ir V. Mackevičių. Parodose dalyvauja nuo 1949 m. Dirbo Meno reikalų valdyboje prie Lietuvos Ministrų Tarybos. 1951–1972 m. ir 1985–1993 m. dėstė tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (vėliau – Vilniaus dailės akademija), 1987 m. tapo profesoriumi. 1973–1979 m. dirbo Mokslų akademijos Istorijos institute. 1963 m. suteiktas menotyros mokslų kandidato laipsnis, apgynė disertaciją „Peizažas lietuvių tapyboje“ (monografija išleista 1965 m.). Knygos „M. K. Čiurlionis“ (su J. Gaudrimu, 1965; antrasis leidimas 1974; su E. Mieželaičiu, 1971, rusų k.), autobiografinio ir memuarinio pobūdžio knygų „Nerami kelionė“ (1977, rusų kalba) ir „Žalia knyga“ (2002) autorius, akademinio leidinio „XX a. lietuvių dailės istorija. 1900–1940“ (1982, t. 1; 1983, t. 2) bendraautoris. Paskelbė parodų recenzijų. Surengė personalines parodas Lietuvoje, Rusijoje, Armėnijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Olandijoje, Italijoje, Estijoje. Dalyvavo grupinėse parodose Liuksemburge, Belgijoje, Kanadoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kt. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1965), Lietuvos liaudies dailininkas (1979), Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1966), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Mirė 2012 m. birželio 20 d.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
