Neringa I
| Autorius: | Gražina Vitartaitė (g. 1942) |
Tapytoja. Gimė 1942 m. spalio 3 d. Krekenavoje, Panevėžio rajone. Mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1966 m. baigė monumentaliosios dailės studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo 1967 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1971–1989 m. dėstė Lietuvos valstybinio dailės instituto Tapybos katedroje, docentė (1986), katedros vedėja (1980–1989). 1997–2000 m. Aukštesniosios dizaino mokyklos dėstytoja, direktorė. Surengė apie 40 personalinių kūrybos parodų. Lietuvoje parodos surengtos LDS galerijose (1973, 1990, 2006, 2007), galerijoje „Vilnius ir dailė“ (2000, 2008), Dailės parodų rūmuose (1983), Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose (2001, 2007), Vilniaus rotušėje (2001), Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose (2001, 2011), Panevėžio J. Miltinio dramos teatre (2006–2007), Jurbarko krašto muziejuje (2008), Lietuvos dailės muziejaus filiale Juodkrantėje (2011). Taip pat darbai eksponuoti Prancūzijoje, Vokietijoje (Lietuvių kultūros dienos, 1994), Liubeke (1998), Hamburge (2005), Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijoje (2001). Dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje (XIII tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje „Dialogai“, 2007) ir užsienyje: lietuvių dailininkų parodos Čikagoje (1995), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1996), Lietuvos dailininkų sąjungos kilnojamosiose parodose Suomijoje, Lenkijoje, Italijoje (2007–2008), Dešimties Lietuvos tapytojų parodoje Austrijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje (2008). G. Vitartaitė – Lietuvos nusipelniusi meno veikėja (1984), ne kartą apdovanota Kultūros ministerijos, Lietuvos dailininkų sąjungos premijomis, diplomais, medaliais.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
Tapytoja. Gimė 1942 m. spalio 3 d. Krekenavoje, Panevėžio rajone. Mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1966 m. baigė monumentaliosios dailės studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo 1967 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1971–1989 m. dėstė Lietuvos valstybinio dailės instituto Tapybos katedroje, docentė (1986), katedros vedėja (1980–1989). 1997–2000 m. Aukštesniosios dizaino mokyklos dėstytoja, direktorė. Surengė apie 40 personalinių kūrybos parodų. Lietuvoje parodos surengtos LDS galerijose (1973, 1990, 2006, 2007), galerijoje „Vilnius ir dailė“ (2000, 2008), Dailės parodų rūmuose (1983), Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose (2001, 2007), Vilniaus rotušėje (2001), Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose (2001, 2011), Panevėžio J. Miltinio dramos teatre (2006–2007), Jurbarko krašto muziejuje (2008), Lietuvos dailės muziejaus filiale Juodkrantėje (2011). Taip pat darbai eksponuoti Prancūzijoje, Vokietijoje (Lietuvių kultūros dienos, 1994), Liubeke (1998), Hamburge (2005), Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijoje (2001). Dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje (XIII tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje „Dialogai“, 2007) ir užsienyje: lietuvių dailininkų parodos Čikagoje (1995), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1996), Lietuvos dailininkų sąjungos kilnojamosiose parodose Suomijoje, Lenkijoje, Italijoje (2007–2008), Dešimties Lietuvos tapytojų parodoje Austrijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje (2008). G. Vitartaitė – Lietuvos nusipelniusi meno veikėja (1984), ne kartą apdovanota Kultūros ministerijos, Lietuvos dailininkų sąjungos premijomis, diplomais, medaliais.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.
