Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios vidus
| Autorius: | Barbora Narembska–Dembska (1921–2000) |
Barbora Narembska-Dembska (1921–2000) buvo tarpukario Vilniaus architekto, Arkikatedros, Vyskupų rūmų ir kitų architektūros paminklų restauruotojo, Stepono Batoro universiteto profesoriaus Stefano Narembskio duktė. Ji gimė ir užaugo Vilniuje, o tėvo dėka nuo mažens pažino šio miesto kultūros paveldo vertybes. Antrojo pasaulinio karo metais B. Narembska-Dembska įstojo į Dailės institutą Vilniuje, tačiau naciai greitai jį uždarė. Nacius pakeitusi sovietų valdžia įkalino merginą Lukiškių kalėjime, o paskui ištrėmė į Sibirą. Po tremties repatrijavusi į Lenkiją, B. Narembska-Dembska apsigyveno Torūnėje, baigė Torūnės universiteto Dailės skyrių, tapo grafike, aktyvia meninio gyvenimo organizatore. Jos braižui, grįstam laisva architektūrinės ritmikos interpretacija, įtakos turėjo jaunystės įspūdžiai, senoji Vilniaus architektūra.
Barbora Narembska-Dembska (1921–2000) buvo tarpukario Vilniaus architekto, Arkikatedros, Vyskupų rūmų ir kitų architektūros paminklų restauruotojo, Stepono Batoro universiteto profesoriaus Stefano Narembskio duktė. Ji gimė ir užaugo Vilniuje, o tėvo dėka nuo mažens pažino šio miesto kultūros paveldo vertybes. Antrojo pasaulinio karo metais B. Narembska-Dembska įstojo į Dailės institutą Vilniuje, tačiau naciai greitai jį uždarė. Nacius pakeitusi sovietų valdžia įkalino merginą Lukiškių kalėjime, o paskui ištrėmė į Sibirą. Po tremties repatrijavusi į Lenkiją, B. Narembska-Dembska apsigyveno Torūnėje, baigė Torūnės universiteto Dailės skyrių, tapo grafike, aktyvia meninio gyvenimo organizatore. Jos braižui, grįstam laisva architektūrinės ritmikos interpretacija, įtakos turėjo jaunystės įspūdžiai, senoji Vilniaus architektūra.
