Lydekos sugavimas
| Autorius: | Konstantinas Gurskis (1869–1934) |
Konstantinas Gurskis (Gorski, Górski; 1868–1934) gimė Kazimierave netoli Kauno. Pirmuosius dailės įgūdžius įgijo Vilniaus piešimo mokykloje. Pasitobulinęs Maskvoje, Peterburge, Miunchene, Paryžiuje ir aplankęs Italiją 1895 m. apsigyveno Varšuvoje. Mėgo istorinę tematiką (ją plėtojo ne tik tapyboje, bet ir iliustracinės grafikos kūriniuose, kurie, pavyzdžiui, iliustracijos Henryko Sienkiewicziaus romanui Kryžiuočiai, buvo tokie populiarūs, kad net leisti reprodukcijų albumų bei atviručių pavidalu) ir garsėjo kaip reprezentacinių portretų kūrėjas. Galbūt būdamas Paryžiuje patyrė tuo metu itin madingo portretisto Giovanni Boldini įtaką, nors jo virtuoziškumo niekada nepasiekė. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje nutapė Žeimių dvaro savininkų Jaroslavo Kosakovskio ir jo sūnaus Mykolo, Vėžaičių dvarininko Eduardo Volmerio ir kt. atvaizdus. 1910 ir 1914 m. eksponavo kūrinių Vilniuje vykusiose dailės parodose. 1900-aisiais jo paveikslai pristatyti Paryžiaus tarptautinėje parodoje – art nouveau stiliaus tapsmo visuotiniu epicentre. Tačiau Gurskis naujosios meno krypties įtakai nepasidavė, likdamas XIX a. žmogumi.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė.
Konstantinas Gurskis (Gorski, Górski; 1868–1934) gimė Kazimierave netoli Kauno. Pirmuosius dailės įgūdžius įgijo Vilniaus piešimo mokykloje. Pasitobulinęs Maskvoje, Peterburge, Miunchene, Paryžiuje ir aplankęs Italiją 1895 m. apsigyveno Varšuvoje. Mėgo istorinę tematiką (ją plėtojo ne tik tapyboje, bet ir iliustracinės grafikos kūriniuose, kurie, pavyzdžiui, iliustracijos Henryko Sienkiewicziaus romanui Kryžiuočiai, buvo tokie populiarūs, kad net leisti reprodukcijų albumų bei atviručių pavidalu) ir garsėjo kaip reprezentacinių portretų kūrėjas. Galbūt būdamas Paryžiuje patyrė tuo metu itin madingo portretisto Giovanni Boldini įtaką, nors jo virtuoziškumo niekada nepasiekė. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje nutapė Žeimių dvaro savininkų Jaroslavo Kosakovskio ir jo sūnaus Mykolo, Vėžaičių dvarininko Eduardo Volmerio ir kt. atvaizdus. 1910 ir 1914 m. eksponavo kūrinių Vilniuje vykusiose dailės parodose. 1900-aisiais jo paveikslai pristatyti Paryžiaus tarptautinėje parodoje – art nouveau stiliaus tapsmo visuotiniu epicentre. Tačiau Gurskis naujosios meno krypties įtakai nepasidavė, likdamas XIX a. žmogumi.
Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė.
