Rytietiškas natiurmortas su Satsumos vaza ir gintariniais karoliais
| Autorius: | Lazaris Krestinas (1868–1938) |
Lazaris Krestinas (g. 1868 Kaune – m. 1938 Vienoje) gimė labai religingoje šeimoje. Tėvas buvo Talmudo žinovas ir tikėjosi sūnų tapsiant rabinu, tad pastarasis gavo tradicinį religinį išsilavinimą chederyje ir ješivoje. Intensyviai piešti pradėjo nuo 12 metų, mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, vėliau studijavo Vienoje, Odesoje ir Miunchene. 1910 m., Becalelio dailės ir amatų mokyklos įkūrėjo Boriso Šaco pakviestas dirbti dėstytoju, išvyko į Jeruzalę. Buvo aktyvus sionistas, drauge su Šacu formavo sionistinio meno pagrindą. Vėliau grįžo į Vieną. Mėgo keliauti, lankėsi ir Lietuvoje, o iš kelionių parsiveždavo šūsnis eskizų ir piešinių. Religinė patirtis tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu – dailininkas mėgo vaizduoti Torą studijuojančius senus žydų ar vaikus. Portretus beveik visada tapė iš natūros – patikusius žmones kviesdavosi pozuoti į dirbtuves arba eskizuodavo gatvėje.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Gimė 1868 m. Kaune, mirė 1939 m. Vienoje. Iki 1890 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. 1891 m. Peterburgo dailės akademijos piešimo mokyklų mokinių piešinių konkurse apdovanotas pagyrimu. Nuo 1892 m. studijavo tapybą Miuncheno dailės akademijoje, vėliau persikėlė į Vienos dailės akademiją. Liko gyventi Vienoje, čia išgarsėjo kaip Isidoro Kaufmano pasekėjas, tapė žanrines scenas iš Rytų Europos ir Palestinos žydų gyvenimo, drobėse stengėsi perteikti jų tradicinius papročius, aprangą, konfesinius atributus. Nutapė nemažai portretų, sukūrė įžymių žydų portretų galeriją Vienos žydų bendruomenei. Lankydamasis Krokuvoje nutapė jos apylinkių vaizdų. Po 1903 m. pogromo Kišiniove nutapė programinę kompoziciją „Žydų pasipriešinimo gimimas“. Tapybai būdingas tamsus koloritas, išryškintas potėpis. Buvo Vienos dailininkų draugijos narys.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 236.
Lazaris Krestinas (g. 1868 Kaune – m. 1938 Vienoje) gimė labai religingoje šeimoje. Tėvas buvo Talmudo žinovas ir tikėjosi sūnų tapsiant rabinu, tad pastarasis gavo tradicinį religinį išsilavinimą chederyje ir ješivoje. Intensyviai piešti pradėjo nuo 12 metų, mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, vėliau studijavo Vienoje, Odesoje ir Miunchene. 1910 m., Becalelio dailės ir amatų mokyklos įkūrėjo Boriso Šaco pakviestas dirbti dėstytoju, išvyko į Jeruzalę. Buvo aktyvus sionistas, drauge su Šacu formavo sionistinio meno pagrindą. Vėliau grįžo į Vieną. Mėgo keliauti, lankėsi ir Lietuvoje, o iš kelionių parsiveždavo šūsnis eskizų ir piešinių. Religinė patirtis tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu – dailininkas mėgo vaizduoti Torą studijuojančius senus žydų ar vaikus. Portretus beveik visada tapė iš natūros – patikusius žmones kviesdavosi pozuoti į dirbtuves arba eskizuodavo gatvėje.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Gimė 1868 m. Kaune, mirė 1939 m. Vienoje. Iki 1890 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. 1891 m. Peterburgo dailės akademijos piešimo mokyklų mokinių piešinių konkurse apdovanotas pagyrimu. Nuo 1892 m. studijavo tapybą Miuncheno dailės akademijoje, vėliau persikėlė į Vienos dailės akademiją. Liko gyventi Vienoje, čia išgarsėjo kaip Isidoro Kaufmano pasekėjas, tapė žanrines scenas iš Rytų Europos ir Palestinos žydų gyvenimo, drobėse stengėsi perteikti jų tradicinius papročius, aprangą, konfesinius atributus. Nutapė nemažai portretų, sukūrė įžymių žydų portretų galeriją Vienos žydų bendruomenei. Lankydamasis Krokuvoje nutapė jos apylinkių vaizdų. Po 1903 m. pogromo Kišiniove nutapė programinę kompoziciją „Žydų pasipriešinimo gimimas“. Tapybai būdingas tamsus koloritas, išryškintas potėpis. Buvo Vienos dailininkų draugijos narys.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 236.
