Hertos ežero pakrantė
| Autorius: | Mozė Maimonas (1860–1924) |
Mozė (Moišė) Maimonas (g. 1860 Vilkaviškyje – m. 1924 Leningrade) trylikametį jaunuolį, baigusį Vilkaviškio chederį, religingi tėvai išsiuntė į Kalvariją mokytis laikrodininko amato. 1879 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1880–1887 m. studijavo Peterburgo imperatoriškojoje dailės akademijoje ir baigė aukso medaliu. 1893 m. suteiktas akademiko vardas. Nuo 1887 m. keliavo po Ispaniją, Portugaliją, Nyderlandus, Vokietiją, dalyvavo parodose Maskvoje, Varšuvoje, Karaliaučiuje, Londone, Amsterdame ir kitur. 1910–1920 m. dėstė piešimą įvairiose Peterburgo mokyklose, nuo 1919 m. skaitė meno istorijos paskaitas Žydų universitete. Tapytojas ir grafikas Maimonas priklausė pirmajai žydų dailininkų kartai Rusijos imperijoje. Visą gyvenimą sekė akademiniais kanonais ir liko ištikimas natūralizmo tradicijai. Mėgo kurti sudėtingas figūrines kompozicijas, tapė istorines ir buities scenas, portretus.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Gimė 1860 m. sausio 23 d. Vilkaviškyje, Suvalkų gubernijoje, mirė 1929 m. Petrograde. Mokėsi Piešimo klasėse Varšuvoje, nuo 1879 m. – Vilniaus piešimo mokykloje. 1883 m. Peterburgo dailės akademijos mokymo įstaigų piešimo ir braižybos konkurse buvo apdovanotas pagyrimo raštu. Nuo 1880 m. šioje akademijoje studijavo tapybą. 1881, 1884 ir 1885 m. jo studijų darbai buvo pažymėti paskatinamuoju ir sidabro medaliais, 1886 m. – mažuoju aukso medaliu. 1887 m. jam suteiktas I laipsnio dailininko vardas. 1893 m. už istorinę ir portretų tapybą pelnė akademiko titulą. Dalyvavo 1916 m. Maskvoje įkurtos Žydų draugijos dailei skatinti veikloje, buvo Peterburgo dailininkų draugijos narys. Keletą metų gyveno Londone. Tapė portretus, žanrines scenas, istorines kompozicijas, paveikslus žydų gyvenimo temomis. 1905–1906 m. sukūrė keletą paveikslų, atspindinčių žydų persekiojimus. Piešė ir karikatūras, grafiškai apipavidalino istorinių ir biblinių pasakojimų, pasakų ir eilėraščių antologiją, skirtą žydų vaikams („Нашим детям“). Parašė atsiminimus „Erškėčiuotas kelias“.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 268.
Mozė (Moišė) Maimonas (g. 1860 Vilkaviškyje – m. 1924 Leningrade) trylikametį jaunuolį, baigusį Vilkaviškio chederį, religingi tėvai išsiuntė į Kalvariją mokytis laikrodininko amato. 1879 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1880–1887 m. studijavo Peterburgo imperatoriškojoje dailės akademijoje ir baigė aukso medaliu. 1893 m. suteiktas akademiko vardas. Nuo 1887 m. keliavo po Ispaniją, Portugaliją, Nyderlandus, Vokietiją, dalyvavo parodose Maskvoje, Varšuvoje, Karaliaučiuje, Londone, Amsterdame ir kitur. 1910–1920 m. dėstė piešimą įvairiose Peterburgo mokyklose, nuo 1919 m. skaitė meno istorijos paskaitas Žydų universitete. Tapytojas ir grafikas Maimonas priklausė pirmajai žydų dailininkų kartai Rusijos imperijoje. Visą gyvenimą sekė akademiniais kanonais ir liko ištikimas natūralizmo tradicijai. Mėgo kurti sudėtingas figūrines kompozicijas, tapė istorines ir buities scenas, portretus.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Gimė 1860 m. sausio 23 d. Vilkaviškyje, Suvalkų gubernijoje, mirė 1929 m. Petrograde. Mokėsi Piešimo klasėse Varšuvoje, nuo 1879 m. – Vilniaus piešimo mokykloje. 1883 m. Peterburgo dailės akademijos mokymo įstaigų piešimo ir braižybos konkurse buvo apdovanotas pagyrimo raštu. Nuo 1880 m. šioje akademijoje studijavo tapybą. 1881, 1884 ir 1885 m. jo studijų darbai buvo pažymėti paskatinamuoju ir sidabro medaliais, 1886 m. – mažuoju aukso medaliu. 1887 m. jam suteiktas I laipsnio dailininko vardas. 1893 m. už istorinę ir portretų tapybą pelnė akademiko titulą. Dalyvavo 1916 m. Maskvoje įkurtos Žydų draugijos dailei skatinti veikloje, buvo Peterburgo dailininkų draugijos narys. Keletą metų gyveno Londone. Tapė portretus, žanrines scenas, istorines kompozicijas, paveikslus žydų gyvenimo temomis. 1905–1906 m. sukūrė keletą paveikslų, atspindinčių žydų persekiojimus. Piešė ir karikatūras, grafiškai apipavidalino istorinių ir biblinių pasakojimų, pasakų ir eilėraščių antologiją, skirtą žydų vaikams („Нашим детям“). Parašė atsiminimus „Erškėčiuotas kelias“.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 268.
