Žydų išminčius (recto). Bijūnų ir alyvų puokštė (verso)
| Autorius: | Borisas Šacas (1866/7–1932) |
Šešiolikmetį jaunuolį, Borisą (Baruchą) Šacą (g. 1866 Varniuose – m. 1932 Denveryje, JAV (palaidotas Jeruzalėje)), tėvai išsiuntė studijuoti į Vilniaus ješivą linkėdami tapti rabinu, bet 1882 –1887 m. jis mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Vilniuje tapo aktyviu sionistu. 1888 m. išvyko į Varšuvą, 1889 m. įsikūrė Paryžiuje. Čia sukūrė pirmuosius garsius reljefus, kuriuose įamžino to meto veikėjus, tarp jų – skulptorių Marką Antokolskį. Nuo 1895 m. Sofijoje Bulgarijos princo Ferdinando I kvietimu dirbo Karališkosios menų akademijos dėstytoju. 1903 m. Vienoje susipažino su sionizmo lyderiu Teodoru Hercliu ir išvyko į Palestiną. 1906 m. Jeruzalėje atidarė ir 16 metų vadovavo Becalelio dailės ir amatų mokyklai. Tai buvo pirmoji dailės įstaiga Palestinoje. 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu, 1904 m. pasaulinėje Sent Luiso ( JAV) parodoje – sidabro medaliu.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Skulptorius, tapytojas, pedagogas. Gimė 1867 m. Varniuose, mirė 1932 m. kovo 22 d. Denveryje (JAV), palaidotas Jeruzalėje. 1882–1887 m mokėsi Vilniuje rabinų ir Vilniaus piešimo mokyklose. 1888 m. mokėsi skulptūros Varšuvoje, 1889 m. išvyko į Paryžių, mokėsi privačiai pas Marką Antokolskį, vėliau studijavo Fernand’o Cormono studijoje. 1895–1903 m. Bulgarijos princo Ferdinando kvietimu gyveno Bulgarijoje, buvo oficialus rūmų skulptorius ir pirmasis skulptūros dėstytojas Valstybinėje piešimo mokykloje Sofijoje. 1905 m. sionistų kongrese Bazelyje jam buvo pasiūlyta įkurti Jeruzalėje žydų dailės mokyklą. 1906 m. ją įkūrė ir pavadino „Bezalel“ vardu, organizavo jos mokinių dailės parodas Europoje ir JAV. Ankstyvųjų skulptūrų siužetai dažniausia remiasi bibliniais ir žydų tautinio atgimimo motyvais, vėlyvesnėms būdinga art nouveau stilistika. Be statulų, bareljefų ir portretinių medalionų, kūrė litografijas, tapė paveikslus. Kūryboje vyrauja Senojo Testamento motyvai. Apdovanotas sidabro ir aukso medaliais 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1904 m. – Luizianos parodoje.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 322.
Šešiolikmetį jaunuolį, Borisą (Baruchą) Šacą (g. 1866 Varniuose – m. 1932 Denveryje, JAV (palaidotas Jeruzalėje)), tėvai išsiuntė studijuoti į Vilniaus ješivą linkėdami tapti rabinu, bet 1882 –1887 m. jis mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Vilniuje tapo aktyviu sionistu. 1888 m. išvyko į Varšuvą, 1889 m. įsikūrė Paryžiuje. Čia sukūrė pirmuosius garsius reljefus, kuriuose įamžino to meto veikėjus, tarp jų – skulptorių Marką Antokolskį. Nuo 1895 m. Sofijoje Bulgarijos princo Ferdinando I kvietimu dirbo Karališkosios menų akademijos dėstytoju. 1903 m. Vienoje susipažino su sionizmo lyderiu Teodoru Hercliu ir išvyko į Palestiną. 1906 m. Jeruzalėje atidarė ir 16 metų vadovavo Becalelio dailės ir amatų mokyklai. Tai buvo pirmoji dailės įstaiga Palestinoje. 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu, 1904 m. pasaulinėje Sent Luiso ( JAV) parodoje – sidabro medaliu.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Skulptorius, tapytojas, pedagogas. Gimė 1867 m. Varniuose, mirė 1932 m. kovo 22 d. Denveryje (JAV), palaidotas Jeruzalėje. 1882–1887 m mokėsi Vilniuje rabinų ir Vilniaus piešimo mokyklose. 1888 m. mokėsi skulptūros Varšuvoje, 1889 m. išvyko į Paryžių, mokėsi privačiai pas Marką Antokolskį, vėliau studijavo Fernand’o Cormono studijoje. 1895–1903 m. Bulgarijos princo Ferdinando kvietimu gyveno Bulgarijoje, buvo oficialus rūmų skulptorius ir pirmasis skulptūros dėstytojas Valstybinėje piešimo mokykloje Sofijoje. 1905 m. sionistų kongrese Bazelyje jam buvo pasiūlyta įkurti Jeruzalėje žydų dailės mokyklą. 1906 m. ją įkūrė ir pavadino „Bezalel“ vardu, organizavo jos mokinių dailės parodas Europoje ir JAV. Ankstyvųjų skulptūrų siužetai dažniausia remiasi bibliniais ir žydų tautinio atgimimo motyvais, vėlyvesnėms būdinga art nouveau stilistika. Be statulų, bareljefų ir portretinių medalionų, kūrė litografijas, tapė paveikslus. Kūryboje vyrauja Senojo Testamento motyvai. Apdovanotas sidabro ir aukso medaliais 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1904 m. – Luizianos parodoje.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 322.
