Galilėjos kalnuose
| Autorius: | Isaja Kulvianskis (1892–1970) |
Isaja Kulvianskis (g. 1892 Jonavoje – m. 1970 Londone) gimė staliaus šeimoje Jonavoje. 1907 m. išvyko į Vilnių, lankė ORT žydų amatų mokyklą, 1910–1912 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Pasiblaškęs tarp Paryžiaus ir Berlyno, apsistojo Berlyne. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pašauktas į Rusijos armiją ir pateko į austrų nelaisvę. Po karo grįžo į Berlyną, buvo Bauhauzo ir radikaliosios Novembergruppe nariu. 1933 m., į valdžią atėjus nacionalsocialistams, Kulvianskio butas buvo areštuotas. 1933–1950 m. gyveno Izraelyje, dėstė dailę privačioje mokykloje, kūrė dekoracijas teatrui „Habima“ Tel Avive, rengė parodas. Jo sukurtas Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos paveikslas kabėjo Lietuvos konsulate Izraelyje, taip pat jis buvo nusiųstas tapyti Jordanijos karalių Huseino ir Abdulos portretų. 1950 m. grįžo į Europą, gyveno Pietų Prancūzijoje, vėliau – Pietų Vokietijoje.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Tapytojas ir pedagogas. Gimė 1894 m. spalio 24 d. Jonavoje, mirė 1970 m. Londone. 1910–1911 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. 1912 m. studijavo Berlyno dailės akademijoje pas Hugo Kaufmaną, Maxą Liebermanną, Hermanną Strucką. 1913 m. išvyko į Paryžių, gyveno La Ruche dailininkų kolonijoje. I pasaulinio karo metais kovėsi Rusijos kariuomenės gretose. 1918 m. grįžo į Berlyną, tęsė studijas pas Leo von Koenigą ir Lovisą Corinthą, buvo kairiųjų pažiūrų dailininkų sambūrio Novembergruppe narys. 1927–1929 m. dėstė piešimą įvairiose Berlyno mokyklose, iliustravo laikraštį „Radio-Zeitung“. 1932 m. lankėsi Lietuvoje. 1933–1950 m. gyveno Palestinoje, 1935 m. kartu su Georgu Leschnitzeriu joje įsteigė privačią dailės mokyklą. Buvo vienas iš Palestinos tapytojų ir skulptorių asociacijos įkūrėjų. Nuo 1950 m. pakaitomis gyveno Val de Mersi Pietų Prancūzijoje ir Niurnberge, nuo 1969 m. – Vakarų Berlyne. Tapė peizažus, portretus, žydų buities scenas. Ankstyvojoje kūryboje vyravo ekspresionizmo tendencijos, vėliau išryškėjo naujojo daiktiškumo bruožai. Sukūrė ir realistinių žanrinių skulptūrų. Dalyvavo parodose Kaune, Berlyne, Tel Avive.
Source: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: Exhibition Catalogue, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., compiled by Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 250.
Isaja Kulvianskis (g. 1892 Jonavoje – m. 1970 Londone) gimė staliaus šeimoje Jonavoje. 1907 m. išvyko į Vilnių, lankė ORT žydų amatų mokyklą, 1910–1912 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Pasiblaškęs tarp Paryžiaus ir Berlyno, apsistojo Berlyne. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pašauktas į Rusijos armiją ir pateko į austrų nelaisvę. Po karo grįžo į Berlyną, buvo Bauhauzo ir radikaliosios Novembergruppe nariu. 1933 m., į valdžią atėjus nacionalsocialistams, Kulvianskio butas buvo areštuotas. 1933–1950 m. gyveno Izraelyje, dėstė dailę privačioje mokykloje, kūrė dekoracijas teatrui „Habima“ Tel Avive, rengė parodas. Jo sukurtas Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos paveikslas kabėjo Lietuvos konsulate Izraelyje, taip pat jis buvo nusiųstas tapyti Jordanijos karalių Huseino ir Abdulos portretų. 1950 m. grįžo į Europą, gyveno Pietų Prancūzijoje, vėliau – Pietų Vokietijoje.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Tapytojas ir pedagogas. Gimė 1894 m. spalio 24 d. Jonavoje, mirė 1970 m. Londone. 1910–1911 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. 1912 m. studijavo Berlyno dailės akademijoje pas Hugo Kaufmaną, Maxą Liebermanną, Hermanną Strucką. 1913 m. išvyko į Paryžių, gyveno La Ruche dailininkų kolonijoje. I pasaulinio karo metais kovėsi Rusijos kariuomenės gretose. 1918 m. grįžo į Berlyną, tęsė studijas pas Leo von Koenigą ir Lovisą Corinthą, buvo kairiųjų pažiūrų dailininkų sambūrio Novembergruppe narys. 1927–1929 m. dėstė piešimą įvairiose Berlyno mokyklose, iliustravo laikraštį „Radio-Zeitung“. 1932 m. lankėsi Lietuvoje. 1933–1950 m. gyveno Palestinoje, 1935 m. kartu su Georgu Leschnitzeriu joje įsteigė privačią dailės mokyklą. Buvo vienas iš Palestinos tapytojų ir skulptorių asociacijos įkūrėjų. Nuo 1950 m. pakaitomis gyveno Val de Mersi Pietų Prancūzijoje ir Niurnberge, nuo 1969 m. – Vakarų Berlyne. Tapė peizažus, portretus, žydų buities scenas. Ankstyvojoje kūryboje vyravo ekspresionizmo tendencijos, vėliau išryškėjo naujojo daiktiškumo bruožai. Sukūrė ir realistinių žanrinių skulptūrų. Dalyvavo parodose Kaune, Berlyne, Tel Avive.
Source: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: Exhibition Catalogue, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., compiled by Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 250.
