Generolo Jono Černiaus šaržas
| Autorius: | Lazaris Kaganas (1910–1941?) |
Lazaris Kaganas (g. 1910 Sedoje – m. apie 1941 Lietuvoje (?)). Po Pirmojo pasaulinio karo Kaganų šeima iš Sedos persikėlė į Kauną. Tėvas dirbo farmacininku, tad abu pasiturinčios šeimos sūnūs galėjo laisvai pasirinkti profesiją: vyresnysis Ovsėjus tapo pianistu, Lazaris – dailininku. 1928–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Kaganas puikiai piešė ir užsakymų netrūko – jo šaržus ir karikatūras spausdino svarbiausi tarpukario Lietuvos laikraščiai lietuvių, rusų ir jidiš kalbomis. 1932–1933 m. surengė parodų turą po Lietuvos miestus ir tapo vienu žymiausių šaržų piešėjų Lietuvoje. 1938 m. gyveno Stokholme, 1939 m. – Kopenhagoje, kur išleido reprezentacinį šaržų albumą 100 Skandinaver: tegnet af L. Kaganas („100 skandinavų: L. Kagano atvaizdai“). Albumas tapo toks populiarus, kad tais pačiais metais dar kartą buvo išleistas Kopenhagoje, Osle ir Stokholme.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Lazaris Kaganas (g. 1910 Sedoje – m. apie 1941 Lietuvoje (?)). Po Pirmojo pasaulinio karo Kaganų šeima iš Sedos persikėlė į Kauną. Tėvas dirbo farmacininku, tad abu pasiturinčios šeimos sūnūs galėjo laisvai pasirinkti profesiją: vyresnysis Ovsėjus tapo pianistu, Lazaris – dailininku. 1928–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Kaganas puikiai piešė ir užsakymų netrūko – jo šaržus ir karikatūras spausdino svarbiausi tarpukario Lietuvos laikraščiai lietuvių, rusų ir jidiš kalbomis. 1932–1933 m. surengė parodų turą po Lietuvos miestus ir tapo vienu žymiausių šaržų piešėjų Lietuvoje. 1938 m. gyveno Stokholme, 1939 m. – Kopenhagoje, kur išleido reprezentacinį šaržų albumą 100 Skandinaver: tegnet af L. Kaganas („100 skandinavų: L. Kagano atvaizdai“). Albumas tapo toks populiarus, kad tais pačiais metais dar kartą buvo išleistas Kopenhagoje, Osle ir Stokholme.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
