Šis Kryžiaus kelio ciklas sukurtas XIX a. pab. dailininko, kurio darbams įtakos turėjo Čenstakavos piligriminio centro bažnytinės dirbtuvės. To paties meistro Kryžiaus kelio stotys išliko Pagramančio bažnyčioje, tik jų pavadinimai paveikslų apačioje užrašyti lietuviškai. Kristaus kančios kelio epizoduose pavaizduota gana marga Jėzaus pasekėjų ir kankintojų minia. Tradiciškai ypač išraiškingai nutapytos kariams talkinančių žydų figūros, išsiskiriančios dinamiškais judesiais ir emocijų perkreiptais veidais. Dešimtojoje stotyje į akis krinta Jėzaus drabužius plėšiantis neįprastas personažas – vyras kazoko šukuosena ir ūsais. Šis charakteringas neigiamo veikėjo tipas Jėzaus kankinimo scenoje galėjo atsirasti po Rusijos valdžios represijų prieš katalikus. Slopindama pasipriešinimą, carinė administracija neretai pasitelkdavo kazokų kavalerijos būrius. Kazokai dalyvavo malšinant 1863 m. sukilimą, taip pat – Kražių skerdynėse 1893 m. Galbūt tokiu savitu būdu menininkas išreiškė savo negatyvų požiūrį į katalikų tikėjimą niekinusią etninę grupę.
Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“,
2016 m. gegužės
31–rugsėjo
24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)
