Gyva liudininkė: Kauno geto scenos ir tipažai
Autorius: |
Estera Lurjė (1913–1998) |
Sukūrimo metai: | 1958 |
Medžiaga: | popierius |
Technika: | spauda |
Išmatavimai: | 35.50 × 25.50 cm |
Nusikaltimų liudininkai. Palestinoje jau spėjusi išgarsėti dailininkė Estera Lurjė 1939 m. atvyko į Lietuvą aplankyti giminių ir, prasidėjus karui, buvo uždaryta į Kauno getą. Geto gyvenimą ji fiksavo beveik trejus metus ir sukūrė daugiau nei 200 akvarelių ir piešinių. 1944 m. vasaros pradžioje pagausėjus deportacijų iš Kauno geto į koncentracijos stovyklas, Lurjė geto keramikos dirbtuvėje paprašė meistrų pagaminti kelis didelius molinius puodus ir paslėpė juose savo darbus. 1944 m. liepą Lurjė buvo pervežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą, o rugpjūtį išsiųsta į Leibitzo moterų priverstinių darbų stovyklą.
Po karo Lurjė grįžo į Kauną ieškoti puoduose paslėptų dailės darbų. Nors jų rasti nepavyko, dailininkė nesustojo pasakoti Kauno geto istorijos. Ji praleido daug laiko rekonstruodama savo geto darbus – piešdama juos iš atminties ar senų geto fotografijų ir 1958 m. išleido 30 akvarelių ir piešinių albumą A Living Witness: Kovno Ghetto Scenes and Types („Gyvi liudininkai: Kauno geto scenos ir tipažai“). 1961 m. Jeruzalėje teisiant SS pareigūną Adolfą Eichmanną, atsakingą už Europos žydų naikinimo plano koordinavimą ir įgyvendinimą, Lurjė piešiniai ir akvarelės tapo istorijos liudininkais ir Aukščiausiojo Teismo buvo pripažinti nusikalstamus nacių veiksmus įrodančiais dokumentais.
Teksto autorė Vilma Gradinskaitė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė