Abejojantis paukštis

Purimšpyliai. Vaidyba žydų kultūroje turi gilias tradicijas ir kyla iš Purimo (hebr. burtai) šventės, skirtos žydų tautos stebuklingam išsigelbėjimui nuo skerdynių Babilone IV a. pr. Kr. Persijos imperijos laikais paminėti. Gražuolė žydė Estera, ištekėjusi už persų karaliaus Achašverošo, tapo jo mylima žmona. Tuomet žydams buvo gera gyventi Persijoje, bet karaliaus patarėjas Amanas panoro priversti žydus jam paklusti. Šiems nesutikus, Amanas metė burtus, kurią dieną imperijoje gyvenančius žydus išžudyti. Tai sužinojusi, Estera paprašė vyrą išgelbėti žydų tautą. Karalius leido žydams priešintis ir Amanas buvo pakartas. Žydų tauta galėjo džiaugtis pergale, ,,nes visagalis Dievas pavertė jiems tą nuliūdimo ir gedulo dieną į džiaugsmą“ (Est 16, 21). Viduramžiais, atsiradus teatrui, ėmė formuotis žaismingoji Purimo šventės dalis. Pradėti statyti purimšpyliai – šmaikštūs vaidinimai, paremti Esteros knygos įvykiais ir kitais Senojo Testamento siužetais. Vaidinimuose neretai būdavo išjuokiami ir tuometiniai valdininkai bei žydų engėjai.

Scenografas ir tapytojas Adomas Jacovskis tapo tik portretus ir figūrines kompozicijas, jo drobių personažai yra tarsi aktoriai, atliekantys jiems paskirtus vaidmenis. Kiekvienas dailininko darbas – minispektaklis. Jo Abejojantis paukštis – tai paukščio snapą ir sparnus užsidėjęs žmogus. Kas jis – paukštis ar žmogus? Kuo jis abejoja? Ar jis nežino, kas jis yra? Metaforomis kalbantys dailininko kūriniai byloja apie gilias dvasines keliones.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
© LATGA, Vilnius 2024

Purimšpyliai. Vaidyba žydų kultūroje turi gilias tradicijas ir kyla iš Purimo (hebr. burtai) šventės, skirtos žydų tautos stebuklingam išsigelbėjimui nuo skerdynių Babilone IV a. pr. Kr. Persijos imperijos laikais paminėti. Gražuolė žydė Estera, ištekėjusi už persų karaliaus Achašverošo, tapo jo mylima žmona. Tuomet žydams buvo gera gyventi Persijoje, bet karaliaus patarėjas Amanas panoro priversti žydus jam paklusti. Šiems nesutikus, Amanas metė burtus, kurią dieną imperijoje gyvenančius žydus išžudyti. Tai sužinojusi, Estera paprašė vyrą išgelbėti žydų tautą. Karalius leido žydams priešintis ir Amanas buvo pakartas. Žydų tauta galėjo džiaugtis pergale, ,,nes visagalis Dievas pavertė jiems tą nuliūdimo ir gedulo dieną į džiaugsmą“ (Est 16, 21). Viduramžiais, atsiradus teatrui, ėmė formuotis žaismingoji Purimo šventės dalis. Pradėti statyti purimšpyliai – šmaikštūs vaidinimai, paremti Esteros knygos įvykiais ir kitais Senojo Testamento siužetais. Vaidinimuose neretai būdavo išjuokiami ir tuometiniai valdininkai bei žydų engėjai.

Scenografas ir tapytojas Adomas Jacovskis tapo tik portretus ir figūrines kompozicijas, jo drobių personažai yra tarsi aktoriai, atliekantys jiems paskirtus vaidmenis. Kiekvienas dailininko darbas – minispektaklis. Jo Abejojantis paukštis – tai paukščio snapą ir sparnus užsidėjęs žmogus. Kas jis – paukštis ar žmogus? Kuo jis abejoja? Ar jis nežino, kas jis yra? Metaforomis kalbantys dailininko kūriniai byloja apie gilias dvasines keliones.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
© LATGA, Vilnius 2024