Viena ryškiausių XIX a. Lietuvos ir Lenkijos kultūros figūrų – Adomas Mickevičius, kurio kultas, nepaisant draudimų, buvo puoselėjamas tiek tėvynėje, tiek emigracijoje, kur poetui teko praleisti didelę gyvenimo dalį. 1898 m., kai buvo minimos 100-osios poeto A. Mickevičiaus gimimo metinės, garsiojo tėvynainio atminimą Vilniuje įamžino Šv. Jono bažnyčioje slapta pastatytas paminklas. Varšuvoje ir Krokuvoje sukaktis minėta laisviau – čia paminklai buvo pastatyti viešosiose erdvėse, be to, būta įvairių renginių, leidinių, išleista ir atminimo medalių. Vieną atminimo plaketę iš ketaus išliejo Varšuvos firma „Znicz“. Kūrinys sentimentalokas, gausus literatūrinių ir simbolinių detalių. Medaliono formos plaketės centre – poeto portretas, sukurtas remiantis Mykolo Elvyro Andriolio 1889 m. piešiniu. Iškilų medaliono rėmelį sudaro supinti palmių lapai, o viršuje – sukryžiuotos laurų šakelės (abu šie augalai simbolizuoja šlovę ir nemirtingumą). Lauro šakelių fone išdėlioti poetinio įkvėpimo simboliai – atversta knyga, plunksna ir lyra, kurią puošia gėlių vainikas – amžinybės ir atminties ženklas.
Ant palmių vainiko pavienėmis raidėmis įrašytas poeto vardas – ADAM MICKIEWICZ, o ant šį vainiką juosiančio kaspino įrašyti žymiausių poeto kūrinių pavadinimai: „Pan Tadeusz“ („Ponas Tadas“), „Grażyna“ („Gražina“), „Dziady“ („Vėlinės“), „Konrad Wallenrod“ („Konradas Valenrodas“). Kaspino apačioje nurodyta data – 1798–1898. Kūrinys įdomus kaip itin gajos romantizmo tradicijos XIX a. mene iliustracija.
Teksto autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Romantizmo amžius“,
2019 m. rugsėjo
11 d. –
2020 m. rugpjūčio
6 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g.
40, Vilnius). Kuratorė Rūta Janonienė.
