Annos portretas

Tapytojo Aleksandro Slendzinskio sūnus Vincentas Leopoldas Slendzinskis (Sleńdziński; 1837–1909), remiamas  Benedikto Tiškevičiaus, baigė dailės studijas Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. Vos pradėjęs dailininko karjerą už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremtas 20 metų į Kniagininą. 1872 m. gavo leidimą tęsti dailės studijas užsienyje. Pagyvenęs Krokuvoje pas brolį Aleksandrą, kur susipažino su Janu Matejka, 1873 m. apsistojo Dresdene pas Juozapą Ignacą Kraševskį. 1875 m. grąžintas į tremtį gyveno Charkove ir Sumuose. Iki 1882 m. nutapė  266 paveikslus. Caro amnestuotas 1883 m. grįžo į Vilnių. Pagarsėjo kaip bažnytinių paveikslų tapytojas ir portretistas, sukūrė žanrinių scenų, restauravo senosios tapybos kūrinių. 1888 m. vedė žinomo fotografo Juozapo Čechavičiaus našlę Anną Bolcevičiūtę (Bolcewicz; 1845–1923). Su ja susilaukė dviejų vaikų – dukters Johannos ir sūnaus Liudomiro, tapusio garsiu dailininku. 1878 m. Charkove nutapytas žmonos bendravardės Annos (gal net ir būsimosios žmonos?) atvaizdas  spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą, perteikia dailininko susižavėjimą savo modeliu ir nė iš tolo nedvelkia tremties slogučiu, liūdesiu ar nostalgija.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.

Tapytojo Aleksandro Slendzinskio sūnus Vincentas Leopoldas Slendzinskis (Sleńdziński; 1837–1909), remiamas  Benedikto Tiškevičiaus, baigė dailės studijas Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. Vos pradėjęs dailininko karjerą už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremtas 20 metų į Kniagininą. 1872 m. gavo leidimą tęsti dailės studijas užsienyje. Pagyvenęs Krokuvoje pas brolį Aleksandrą, kur susipažino su Janu Matejka, 1873 m. apsistojo Dresdene pas Juozapą Ignacą Kraševskį. 1875 m. grąžintas į tremtį gyveno Charkove ir Sumuose. Iki 1882 m. nutapė  266 paveikslus. Caro amnestuotas 1883 m. grįžo į Vilnių. Pagarsėjo kaip bažnytinių paveikslų tapytojas ir portretistas, sukūrė žanrinių scenų, restauravo senosios tapybos kūrinių. 1888 m. vedė žinomo fotografo Juozapo Čechavičiaus našlę Anną Bolcevičiūtę (Bolcewicz; 1845–1923). Su ja susilaukė dviejų vaikų – dukters Johannos ir sūnaus Liudomiro, tapusio garsiu dailininku. 1878 m. Charkove nutapytas žmonos bendravardės Annos (gal net ir būsimosios žmonos?) atvaizdas  spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą, perteikia dailininko susižavėjimą savo modeliu ir nė iš tolo nedvelkia tremties slogučiu, liūdesiu ar nostalgija.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.