Aušros Vartų Motina, globok mūsų Lietuvą

Vokiečių okupuotame Vilniuje 1943 m. skulptorius Rapolas Jakimavičius (1893–1961) sukūrė bareljefą „Aušros Vartų Motina, globok mūsų Lietuvą“. Gimęs ir užaugęs Vilniuje, jis mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, po Pirmojo pasaulinio karo studijavo skulptūrą Stepono Batoro universitete. Tarpukariu gyveno Vilniuje, kūrė portretus, antkapius, memorialines lentas, projektavo paminklus ir buvo angažuotas lietuvybės gynėjas. Tragišku Antrojo pasaulinio karo metu Vilniuje lietuvių katalikų veikėjai sumanė Aušros vartų koplyčioje pakabinti votą, kuris pavestų Lietuvą šventojo paveikslo globai. Votas yra padėkos, prašymo ženklas, dedamas viešoje vietoje meldžiant dieviškosios pagalbos. Votais – sidabrinėmis simbolinėmis žmogaus kūno formų plokštelėmis – nusagstytas Aušros vartų koplyčios interjeras. Įgyvendinti sumanymą buvo pavesta R. Jakimavičiui. Jis turėjo sukurti didžiulį 2x1 m sidabro bareljefą, tačiau vokiečių valdžia neišdavė leidimo tokiam kūriniui. Sumažintą jo variantą dailininkas atliejo iš bronzos kunigui Pranui Bieliauskui kaip dovaną 60-mečio proga nuo Vilniaus lietuvių inteligentų. Arka su Aušros vartų atiko ornamentu įrėmina Šv. Mergelės Marijos paveikslą, tarp jo spindulių įkomponuoti Lietuvos miestų, medinių liaudiškų kryžių motyvai. Apačioje – Vilniaus katedros aikštės panorama su ją supančiais reikšmingais pastatais. Aikštėje vyksta istorinis įvykis – minios žmonių sveikina lietuvių karius, įjojusius į Vilnių 1939 m., kai Sovietų Sąjungos ir Lietuvos susitarimu Vilnius buvo grąžintas Lietuvai. Bareljefo ikonografija pristato Vilnių kaip Lietuvos sostinę, kaip lietuvišką ir katalikišką miestą.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

1943 m. lapkričio 10 d. į Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį kreipėsi garsūs Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjai prašydami leidimo Aušros Vartų koplyčioje pakabinti didelį sidabrinį votą, kaip dėkingumo auką Švč. Mergelei Marijai. Šia auka norėta išmelsti globą karo ištiktai Lietuvai, o kartu garsiajam atvaizdui išreikšti lietuvių tautos meilę ir padėką: „Per daug šimtmečių lietuviai puošė Aušros Vartus votumais be įrašų arba su įrašais svetima kalba, pagal to laiko papročius. (...) Lietuvių tauta norėtų padėti tokį Votumą, kuris išreikštų jos padėką ir meilę Dievo Motinai ir kuris atvaizduotų gražiausius mūsų tautos pergyvenimo momentus, o kartu ir mūsų tautišką apsisprendimą.“ Reljefo pavidalo votyvinę plokštę sukurti buvo užsakyta skulptoriui Rapolui Jakimavičiui (1843–1961), jos eskizo nuotrauka buvo pateikta kartu su prašymu. Sumanymas nebuvo realizuotas dėl karo meto aplinkybių. Skulptorius iš vario lydinio išliejo mažesnį plokštės variantą ir dedikavo jį 1940–1944 m. Aušros Vartų klebono pareigas ėjusiam Pranui Bieliauskui – žymiam Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjui, lietuvybės puoselėtojui ir tautosakos rinkėjui.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Karo metais sukurtame Rapolo Jakimavičiaus (1893–1961) bareljefe Aušros Vartų Motina, globok mūsų Lietuvą vaizduojama Katedros aikštės panorama su žmonių minia, sveikinančia 1939 m. į Vilnių įžengusius Lietuvos karinius dalinius. O Aušros Vartų Mariją supa jau Lietuvos miestus reprezentuojantys architektūros objektai. Taigi, vienas iš ikoninių Vilniaus ženklų simboliškai galutinai įlietuvinamas.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

 

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė); „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė); „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Vokiečių okupuotame Vilniuje 1943 m. skulptorius Rapolas Jakimavičius (1893–1961) sukūrė bareljefą „Aušros Vartų Motina, globok mūsų Lietuvą“. Gimęs ir užaugęs Vilniuje, jis mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, po Pirmojo pasaulinio karo studijavo skulptūrą Stepono Batoro universitete. Tarpukariu gyveno Vilniuje, kūrė portretus, antkapius, memorialines lentas, projektavo paminklus ir buvo angažuotas lietuvybės gynėjas. Tragišku Antrojo pasaulinio karo metu Vilniuje lietuvių katalikų veikėjai sumanė Aušros vartų koplyčioje pakabinti votą, kuris pavestų Lietuvą šventojo paveikslo globai. Votas yra padėkos, prašymo ženklas, dedamas viešoje vietoje meldžiant dieviškosios pagalbos. Votais – sidabrinėmis simbolinėmis žmogaus kūno formų plokštelėmis – nusagstytas Aušros vartų koplyčios interjeras. Įgyvendinti sumanymą buvo pavesta R. Jakimavičiui. Jis turėjo sukurti didžiulį 2x1 m sidabro bareljefą, tačiau vokiečių valdžia neišdavė leidimo tokiam kūriniui. Sumažintą jo variantą dailininkas atliejo iš bronzos kunigui Pranui Bieliauskui kaip dovaną 60-mečio proga nuo Vilniaus lietuvių inteligentų. Arka su Aušros vartų atiko ornamentu įrėmina Šv. Mergelės Marijos paveikslą, tarp jo spindulių įkomponuoti Lietuvos miestų, medinių liaudiškų kryžių motyvai. Apačioje – Vilniaus katedros aikštės panorama su ją supančiais reikšmingais pastatais. Aikštėje vyksta istorinis įvykis – minios žmonių sveikina lietuvių karius, įjojusius į Vilnių 1939 m., kai Sovietų Sąjungos ir Lietuvos susitarimu Vilnius buvo grąžintas Lietuvai. Bareljefo ikonografija pristato Vilnių kaip Lietuvos sostinę, kaip lietuvišką ir katalikišką miestą.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

1943 m. lapkričio 10 d. į Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį kreipėsi garsūs Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjai prašydami leidimo Aušros Vartų koplyčioje pakabinti didelį sidabrinį votą, kaip dėkingumo auką Švč. Mergelei Marijai. Šia auka norėta išmelsti globą karo ištiktai Lietuvai, o kartu garsiajam atvaizdui išreikšti lietuvių tautos meilę ir padėką: „Per daug šimtmečių lietuviai puošė Aušros Vartus votumais be įrašų arba su įrašais svetima kalba, pagal to laiko papročius. (...) Lietuvių tauta norėtų padėti tokį Votumą, kuris išreikštų jos padėką ir meilę Dievo Motinai ir kuris atvaizduotų gražiausius mūsų tautos pergyvenimo momentus, o kartu ir mūsų tautišką apsisprendimą.“ Reljefo pavidalo votyvinę plokštę sukurti buvo užsakyta skulptoriui Rapolui Jakimavičiui (1843–1961), jos eskizo nuotrauka buvo pateikta kartu su prašymu. Sumanymas nebuvo realizuotas dėl karo meto aplinkybių. Skulptorius iš vario lydinio išliejo mažesnį plokštės variantą ir dedikavo jį 1940–1944 m. Aušros Vartų klebono pareigas ėjusiam Pranui Bieliauskui – žymiam Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjui, lietuvybės puoselėtojui ir tautosakos rinkėjui.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Karo metais sukurtame Rapolo Jakimavičiaus (1893–1961) bareljefe Aušros Vartų Motina, globok mūsų Lietuvą vaizduojama Katedros aikštės panorama su žmonių minia, sveikinančia 1939 m. į Vilnių įžengusius Lietuvos karinius dalinius. O Aušros Vartų Mariją supa jau Lietuvos miestus reprezentuojantys architektūros objektai. Taigi, vienas iš ikoninių Vilniaus ženklų simboliškai galutinai įlietuvinamas.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

 

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė); „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė); „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.