


Barbora Radvilaitė
Autorius: |
Fransua Grenjė (1793–1867) |
Sukūrimo metai: | po 1875 |
Medžiaga: | popierius |
Technika: | litografija |
Išmatavimai: | 63.30 × 46.30 cm |
Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“.
Be kitų Lietuvos įžymybių Vilčinskio Vilniaus albume buvo įdėtas ir Barboros Radvilaitės atvaizdas, litografuotas pagal Nesvyžiaus Radvilų portretų galerijos paveikslą, o greičiau – pagal raižytas jo kopijas. Būtent šis, smarkiai idealizuotas kūrinys išpopuliarėjo ir pasitarnavo gražuolės karalienės legendos sklaidai, nors XIX a. pirmoje pusėje plito kitas, Pierre’o Antoino Branche’o pagal Kurovskio paveikslą išraižytas atvaizdas. Pastarąjį publikavo Leonardas Chodžko savo veikalo La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque... pirmame tome (Paris, 1835–1836). Žinoma, kad Nesvyžiaus portreto variantai populiarumu pranoko Branche’o raižinį, kuriame Barbora dėvi ne karūną, o beretę. Net ir XX a. antrosios pusės lietuvių scenografė Janina Malinauskaitė 1972 m. kurdama Barboros kostiumą aktorei Rūtai Staliliūnaitei, atlikusiai pagrindinį vaidmenį Jono Jurašo režisuotame Kauno dramos teatro spektaklyje Barbora Radvilaitė pagal Juozo Grušo pjesę, rėmėsi Nesvyžiaus galerijos portretu, kurio ikonografiją puikiai perteikia Grenier litografija.
Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta JanonienėParodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius