Bazilijonų vienuolyno kiemo fragmentas

M. Pačinskio kūrinyje pavaizduotas portikas su arkada priklauso Vilniaus bazilijonų vienuolyno ansambliui, kuris garsėja architekto Johanno Christupho Glaubitzo sukurtais barokiniais vartais. Mėgėjiškame M. Pačinskio piešinyje – krūmais apsodinta arkada ir jaukus vienuolyno kiemelis, tačiau kuklus motyvas pasirinktas neatsitiktinai. Ši vieta prie Švč. Trejybės bazilijonų bažnyčios miesto istorijoje užima ypatingą vietą. Vilniaus bazilijonų bažnyčia ir vienuolynas buvo centras Unitų konfesijos, kuri XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suvienijo dvi skirtingas krikščionybės šakas – stačiatikybę ir Romos katalikus. Rusijos stačiatikių bažnyčia kovojo su šia unija, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo konfesija buvo panaikinta, o bazilijonų vienuolynas uždarytas. Viename vienuolyno sparne buvo įrengtas kalėjimas, jame 1823–1824 m. kalėjo maištingieji Vilniaus universiteto studentai, Filaretų draugijos nariai, tarp jų – ir poetas Adomas Mickevičius, kalėjimo celę aprašęs poemoje „Vėlinės“. Nuo tada ši vieta įgavo kultinę, martirologinę aurą, kurią įamžino ir dailės kūriniai.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė

M. Pačinskio kūrinyje pavaizduotas portikas su arkada priklauso Vilniaus bazilijonų vienuolyno ansambliui, kuris garsėja architekto Johanno Christupho Glaubitzo sukurtais barokiniais vartais. Mėgėjiškame M. Pačinskio piešinyje – krūmais apsodinta arkada ir jaukus vienuolyno kiemelis, tačiau kuklus motyvas pasirinktas neatsitiktinai. Ši vieta prie Švč. Trejybės bazilijonų bažnyčios miesto istorijoje užima ypatingą vietą. Vilniaus bazilijonų bažnyčia ir vienuolynas buvo centras Unitų konfesijos, kuri XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suvienijo dvi skirtingas krikščionybės šakas – stačiatikybę ir Romos katalikus. Rusijos stačiatikių bažnyčia kovojo su šia unija, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo konfesija buvo panaikinta, o bazilijonų vienuolynas uždarytas. Viename vienuolyno sparne buvo įrengtas kalėjimas, jame 1823–1824 m. kalėjo maištingieji Vilniaus universiteto studentai, Filaretų draugijos nariai, tarp jų – ir poetas Adomas Mickevičius, kalėjimo celę aprašęs poemoje „Vėlinės“. Nuo tada ši vieta įgavo kultinę, martirologinę aurą, kurią įamžino ir dailės kūriniai.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė