Be pavadinimo

Ankstyvosios Mindaugo Navako (g. 1952) bronzinės skulptūros – vienos tų, kurios, vaizduodamos abstrakčias formas, iš tiesų vaizduoja „neaiškios paskirties daiktus“ (taip 1981 m. įvardijo Alfonsas Andriuškevičius*). Pastarieji daugeliu atvejų inspiruoti ne gamtos formų, kaip tuo metu buvo populiaru tarp Lietuvos skulptorių, bet „antrinės gamtos“, žmogaus sukurtų objektų ir ypač architektūros. Šiame nedideliame, bet masyviame objekte taip pat galima atpažinti namo su dvišlaičiu stogu pavidalą, iš abiejų pusių tarsi apgobtą „sąvarų“. Nuo 1977 m. skulptorius savo darbus iš bronzos lieja pats, savarankiškai išmokęs bronzos liejimo iš Vlado Vildžiūno, kuriam išeivių skulptorė Elena Gaputytė 8-ajame dešimtmetyje atsiuntė bronzos liejimo praktinį vadovą. Vildžiūnas šią knygą išvertė ir su keletu skulptorių ėmė bandyti praktiškai. Nuo 1977 m. Navako liejybos darbai vyko Vilniaus Jeruzalėje, skulptoriaus Petro Mazūro nelegaliai įsirengtoje liejykloje duobėje po ąžuolu, o nuo 1980 m. Navakas savo mažesnius darbus lieja jau savo dirbtuvėje.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Alfonsas Andriuškevičius. Lietuvių dailė: 1975–1995. Vilnius, 1997, p. 241.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“

Ankstyvosios Mindaugo Navako (g. 1952) bronzinės skulptūros – vienos tų, kurios, vaizduodamos abstrakčias formas, iš tiesų vaizduoja „neaiškios paskirties daiktus“ (taip 1981 m. įvardijo Alfonsas Andriuškevičius*). Pastarieji daugeliu atvejų inspiruoti ne gamtos formų, kaip tuo metu buvo populiaru tarp Lietuvos skulptorių, bet „antrinės gamtos“, žmogaus sukurtų objektų ir ypač architektūros. Šiame nedideliame, bet masyviame objekte taip pat galima atpažinti namo su dvišlaičiu stogu pavidalą, iš abiejų pusių tarsi apgobtą „sąvarų“. Nuo 1977 m. skulptorius savo darbus iš bronzos lieja pats, savarankiškai išmokęs bronzos liejimo iš Vlado Vildžiūno, kuriam išeivių skulptorė Elena Gaputytė 8-ajame dešimtmetyje atsiuntė bronzos liejimo praktinį vadovą. Vildžiūnas šią knygą išvertė ir su keletu skulptorių ėmė bandyti praktiškai. Nuo 1977 m. Navako liejybos darbai vyko Vilniaus Jeruzalėje, skulptoriaus Petro Mazūro nelegaliai įsirengtoje liejykloje duobėje po ąžuolu, o nuo 1980 m. Navakas savo mažesnius darbus lieja jau savo dirbtuvėje.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Alfonsas Andriuškevičius. Lietuvių dailė: 1975–1995. Vilnius, 1997, p. 241.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“