Katalikų procesija

Paveikslas, nutapytas XX a. pirmaisiais metais, atspindi to laikotarpio nuotaikas: vaizdą gaubia paslaptinga erdvė, milžiniški medžiai skendi mėnulio šviesoje. Simbolistinė kompozicija skelbia apie gamtos galybę bei amžinumą ir žmogaus gyvenimo trapumą, imponuoja mistine nuotaika. Dailininkas, kaip secesijos pasekėjas, akcentuoja vešlias medžių formas, jų gaivališką augimą, ryškina lanksčius, aptakius augalų siluetus, siekia simbolinės vaizdo nuotaikos, kuri atsiskleidžia vakaro prieblandoje.

Teksto autorė Dalia Tarandaitė

Judaizmas ir krikščionybė. Nors krikščionybės šaknys glūdi judaizme, šiandien takoskyra tarp šių dviejų religijų ryški. Judaizmas bet kokį tikėjimą laiko paveikiu įrankiu, tad ir krikščionių maldos namai žydams yra daugiau nei tik pastatas. Tai vieta, kur krikščionybė apčiuopiama, o tikėjimas persmelkia bažnyčios sienas ir erdvę. Lygiai taip pat judaizmas mato ir savo tikėjimą, pasireiškiantį sinagogos erdvėje. Tad nuo viduramžių, ypač sustiprėjus krikščionių dailei, rabinų sutarimu, halacha draudžia žydams lankytis kitų tikėjimų maldos namuose net vien pasigrožėti architektūra ar meno kūriniais, nes, įėjęs į bažnyčią, tikintysis patiria krikščionybės įtaką. Kad ir kokia pasąmoninga ši patirtis būtų, ji nesuderinama su žydų tikėjimu ir praktika.

Jehudai Mejeriui Epšteinui didelį įspūdį paliko dar vaikystėje pamatytos krikščionių šventės. Nors dailininkas iš tėvo, Talmudo žinovo ir hebrajų kalbos mokytojo, paveldėjo gilias žydų šventraščių žinias ir puikiai išmanė halachą, jam nepavyko atsispirti pagundai drobėse įamžinti katalikų maldas bažnyčioje ar iškilmingą procesiją su nešamu kryžiumi, bažnyčios vėliavomis, žibintais, žvakėmis ir giesmėmis. Krikščioniškosios kultūros fragmentai būdingi ir Augustino Savicko XX a. 6–7 deš. sukurtam šešių nedidelių drobių ciklui „Lietuvių liaudies skulptūra. Natiurmortai“. Religinė tema čia įkūnyta liaudiškų skulptūrėlių – šventųjų, rūpintojėlių, nukryžiuotųjų ir Pietos – pavidalais.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 147. Publikuota: Jolanta Širkaitė, Vilniaus piešimo mokykla, 1866–1915, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018, p. 147.

Paveikslas, nutapytas XX a. pirmaisiais metais, atspindi to laikotarpio nuotaikas: vaizdą gaubia paslaptinga erdvė, milžiniški medžiai skendi mėnulio šviesoje. Simbolistinė kompozicija skelbia apie gamtos galybę bei amžinumą ir žmogaus gyvenimo trapumą, imponuoja mistine nuotaika. Dailininkas, kaip secesijos pasekėjas, akcentuoja vešlias medžių formas, jų gaivališką augimą, ryškina lanksčius, aptakius augalų siluetus, siekia simbolinės vaizdo nuotaikos, kuri atsiskleidžia vakaro prieblandoje.

Teksto autorė Dalia Tarandaitė

Judaizmas ir krikščionybė. Nors krikščionybės šaknys glūdi judaizme, šiandien takoskyra tarp šių dviejų religijų ryški. Judaizmas bet kokį tikėjimą laiko paveikiu įrankiu, tad ir krikščionių maldos namai žydams yra daugiau nei tik pastatas. Tai vieta, kur krikščionybė apčiuopiama, o tikėjimas persmelkia bažnyčios sienas ir erdvę. Lygiai taip pat judaizmas mato ir savo tikėjimą, pasireiškiantį sinagogos erdvėje. Tad nuo viduramžių, ypač sustiprėjus krikščionių dailei, rabinų sutarimu, halacha draudžia žydams lankytis kitų tikėjimų maldos namuose net vien pasigrožėti architektūra ar meno kūriniais, nes, įėjęs į bažnyčią, tikintysis patiria krikščionybės įtaką. Kad ir kokia pasąmoninga ši patirtis būtų, ji nesuderinama su žydų tikėjimu ir praktika.

Jehudai Mejeriui Epšteinui didelį įspūdį paliko dar vaikystėje pamatytos krikščionių šventės. Nors dailininkas iš tėvo, Talmudo žinovo ir hebrajų kalbos mokytojo, paveldėjo gilias žydų šventraščių žinias ir puikiai išmanė halachą, jam nepavyko atsispirti pagundai drobėse įamžinti katalikų maldas bažnyčioje ar iškilmingą procesiją su nešamu kryžiumi, bažnyčios vėliavomis, žibintais, žvakėmis ir giesmėmis. Krikščioniškosios kultūros fragmentai būdingi ir Augustino Savicko XX a. 6–7 deš. sukurtam šešių nedidelių drobių ciklui „Lietuvių liaudies skulptūra. Natiurmortai“. Religinė tema čia įkūnyta liaudiškų skulptūrėlių – šventųjų, rūpintojėlių, nukryžiuotųjų ir Pietos – pavidalais.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 147. Publikuota: Jolanta Širkaitė, Vilniaus piešimo mokykla, 1866–1915, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018, p. 147.