Kryžius

Kaip liaudies menininkams drožėjams pavyzdžiu buvo jų aplinkoje matytas bažnytinis menas, taip daugeliui Vytauto Igno (Ignatavičiaus, 1924–2009) kartos dailininkų kūrybine atspirtimi tapo pati dievdirbių kūryba. Gyvenant ir kuriant išeivijoje jį įkvėpdavo ne Šventojo Rašto tekstai ir europietiškojo meno klasika, bet jų atspindžiai lietuvių liaudies mene. Vaikystėje matytose liaudiškose statulėlėse V. Ignas regėjo ne tiek katalikiškosios bažnytinės ikonografijos tradiciją, kiek senųjų baltiškų archetipų ir lietuviško mentaliteto išraišką. Patriotinį JAV lietuvių nusiteikimą ir visos kartos požiūrio bendrystę liudija išeivijos kultūrinės spaudos publikacijos, kuriose įvairiomis krikščioniškomis temomis nutapyti V. Igno paveikslai paprastai nebuvo apibūdinami kaip religinis menas, nesvarstytas katalikybės tradicijų tęstinumo juose klausimas, tačiau akcentuota, kad savo kūriniais V. Ignas išreiškė per šimtmečius susiklosčiusią lietuvišką pasaulėjautą. Poetas Henrikas Nagys juos yra pavadinęs „žmogiškos dalios interpretacija, paveldėta iš vaikystėje žiūrėtų ir pražiūrėtų liaudies skulptūrų, drožinių ir tapinių“ (Aidai, 1990, nr. 4, p. 317–318).

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)

Kaip liaudies menininkams drožėjams pavyzdžiu buvo jų aplinkoje matytas bažnytinis menas, taip daugeliui Vytauto Igno (Ignatavičiaus, 1924–2009) kartos dailininkų kūrybine atspirtimi tapo pati dievdirbių kūryba. Gyvenant ir kuriant išeivijoje jį įkvėpdavo ne Šventojo Rašto tekstai ir europietiškojo meno klasika, bet jų atspindžiai lietuvių liaudies mene. Vaikystėje matytose liaudiškose statulėlėse V. Ignas regėjo ne tiek katalikiškosios bažnytinės ikonografijos tradiciją, kiek senųjų baltiškų archetipų ir lietuviško mentaliteto išraišką. Patriotinį JAV lietuvių nusiteikimą ir visos kartos požiūrio bendrystę liudija išeivijos kultūrinės spaudos publikacijos, kuriose įvairiomis krikščioniškomis temomis nutapyti V. Igno paveikslai paprastai nebuvo apibūdinami kaip religinis menas, nesvarstytas katalikybės tradicijų tęstinumo juose klausimas, tačiau akcentuota, kad savo kūriniais V. Ignas išreiškė per šimtmečius susiklosčiusią lietuvišką pasaulėjautą. Poetas Henrikas Nagys juos yra pavadinęs „žmogiškos dalios interpretacija, paveldėta iš vaikystėje žiūrėtų ir pražiūrėtų liaudies skulptūrų, drožinių ir tapinių“ (Aidai, 1990, nr. 4, p. 317–318).

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)