Brolių sugrįžimas

Leono Vytauto Striogos (1930–2022) ikoniniai kūriniai iškalti būtent iš medžio, su kuriuo skulptorius dirbo nuo 7-ojo dešimtmečio. Medis tuo metu skulptoriams modernistams siejosi su galimybe išvengti natūralistinio vaizdavimo ir savitai perteikti tikrovės formas. Tačiau Striogai medis, galima sakyti, tapo gyvenimo medžiaga. „Brolių sugrįžimas“ – vėlyvojo periodo skulptūra, pasižyminti menininkui būdingais stilistiniais bruožais: aptakiu figūrų vaizdavimu, žmogaus ir gyvūno vienovės perteikimu, faktūriniu kirvuku kalinėtu raibuliuojančiu paviršiumi. Trys mažos žmonių figūrėlės, kaip trys broliai iš lietuvių liaudies pasakų, tarsi sudaro visumą su dviratėmis vežėčiomis ir jas tempiančiu apibendrinto pavidalo siluetišku arkliu. Atrodo, kad visa yra viena – ir žmogus, ir gyvulys, ir daiktas... Skulptorius vaizduoja Lietuvos, kokią ją mato poetinės vaizduotės akimis, fragmentus: skurdžią, liūdną, bet šviesią ir mylimą būtį. Nors Strioga prisistatydavo ne kaimo žmogumi, gamta ir lietuviškas kaimas jam buvo idealizuoti gėrėjimosi šaltiniai, keliantys estetinius išgyvenimus.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
© LATGA, Vilnius 2025

Leono Vytauto Striogos (1930–2022) ikoniniai kūriniai iškalti būtent iš medžio, su kuriuo skulptorius dirbo nuo 7-ojo dešimtmečio. Medis tuo metu skulptoriams modernistams siejosi su galimybe išvengti natūralistinio vaizdavimo ir savitai perteikti tikrovės formas. Tačiau Striogai medis, galima sakyti, tapo gyvenimo medžiaga. „Brolių sugrįžimas“ – vėlyvojo periodo skulptūra, pasižyminti menininkui būdingais stilistiniais bruožais: aptakiu figūrų vaizdavimu, žmogaus ir gyvūno vienovės perteikimu, faktūriniu kirvuku kalinėtu raibuliuojančiu paviršiumi. Trys mažos žmonių figūrėlės, kaip trys broliai iš lietuvių liaudies pasakų, tarsi sudaro visumą su dviratėmis vežėčiomis ir jas tempiančiu apibendrinto pavidalo siluetišku arkliu. Atrodo, kad visa yra viena – ir žmogus, ir gyvulys, ir daiktas... Skulptorius vaizduoja Lietuvos, kokią ją mato poetinės vaizduotės akimis, fragmentus: skurdžią, liūdną, bet šviesią ir mylimą būtį. Nors Strioga prisistatydavo ne kaimo žmogumi, gamta ir lietuviškas kaimas jam buvo idealizuoti gėrėjimosi šaltiniai, keliantys estetinius išgyvenimus.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
© LATGA, Vilnius 2025