Didžioji A

Skulptūra 2015 m. eksponuota tarptautiniame renginyje „Skulptūra prie jūros“ Orhuse (Danija). A formos trikampė skulptūra Mindaugo Navako (g. 1952) kūryboje jau buvo pasirodžiusi prieš daugelį metų, 1977-aisiais, tik kito dydžio ir iš kitos medžiagos – bronzinė, lieta paties autoriaus ir tik 33 cm aukščio. Iš abstrahuotos bronzinės formos tapusi granitine, ji netikėtai įgyja ne tik sunkumo, masyvumo, bet ir asociatyvią paskirtį – atrodo, kad iš raidės (ką sufleruotų pavadinimas) ji tampa palapinės, vigvamo užuomina. Pusketvirto metro aukščio „būstas“ iš šlifuoto ir rupaus granito nurodo į ankstyvąsias žmonijos priedangas, tai tarsi masyvaus archajiško būsto simuliacija – netikra pastogė, bet masyvumu, masteliu ir organišku įsiliejimu į aplinką įtikinamesnė už realią. Navakas imituoja daiktus, išlaikydamas jų formas, pakeisdamas medžiagą, įtraukdamas į meno istorijos kontekstą ir drauge paversdamas unikaliais, grubiais ir primityviais. Tikrais navakoidais*. Navakui rūpi ir būtis, ir erdvė kaip nebūties forma, ir kultūra, ir primityvi vitališka jėga, nukelianti mus į tolimą praeitį, kurios negalime niekaip pamatyti, bet keistu būdu galime pajusti prisilietę prie granito.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Kuratoriaus ir meno kritiko Raimundo Malašausko terminas.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: 2014. Mindaugas Navakas. Šlovė buvo ranka pasiekiama. Lietuvos dailės muziejus. 2015. Skulptūra prie jūros. Orhusas, Danija.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“

Skulptūra 2015 m. eksponuota tarptautiniame renginyje „Skulptūra prie jūros“ Orhuse (Danija). A formos trikampė skulptūra Mindaugo Navako (g. 1952) kūryboje jau buvo pasirodžiusi prieš daugelį metų, 1977-aisiais, tik kito dydžio ir iš kitos medžiagos – bronzinė, lieta paties autoriaus ir tik 33 cm aukščio. Iš abstrahuotos bronzinės formos tapusi granitine, ji netikėtai įgyja ne tik sunkumo, masyvumo, bet ir asociatyvią paskirtį – atrodo, kad iš raidės (ką sufleruotų pavadinimas) ji tampa palapinės, vigvamo užuomina. Pusketvirto metro aukščio „būstas“ iš šlifuoto ir rupaus granito nurodo į ankstyvąsias žmonijos priedangas, tai tarsi masyvaus archajiško būsto simuliacija – netikra pastogė, bet masyvumu, masteliu ir organišku įsiliejimu į aplinką įtikinamesnė už realią. Navakas imituoja daiktus, išlaikydamas jų formas, pakeisdamas medžiagą, įtraukdamas į meno istorijos kontekstą ir drauge paversdamas unikaliais, grubiais ir primityviais. Tikrais navakoidais*. Navakui rūpi ir būtis, ir erdvė kaip nebūties forma, ir kultūra, ir primityvi vitališka jėga, nukelianti mus į tolimą praeitį, kurios negalime niekaip pamatyti, bet keistu būdu galime pajusti prisilietę prie granito.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Kuratoriaus ir meno kritiko Raimundo Malašausko terminas.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: 2014. Mindaugas Navakas. Šlovė buvo ranka pasiekiama. Lietuvos dailės muziejus. 2015. Skulptūra prie jūros. Orhusas, Danija.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“