Dr. Jono Basanavičiaus portretas

XX a. 3–4 dešimtmetyje vyresniosios kartos dailininkai ryškių stilistinių naujovių neįvedė. Tapyboje dominavo realistinė kryptis, taip pat naudotasi ankstyvojo modernizmo atradimais. Impresionizmo bruožų turėjo Petro Kalpoko (1880–1945) kūryba ir kai kurie lyriškos nuotaikos Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) peizažai. Postimpresionistinę tapybos manierą galima įžvelgti Adomo Varno (1879–1979) nutapytame reprezentaciniame tautos patriarcho Jono Basanavičiaus portrete. Sezanizmo tradicija ryškiausiai atsiskleidė Justino Vienožinskio (1886–1960) kūryboje. Vyresniosios kartos tapytojai daugiausia kūrė portretus ir peizažus, tad būtent šios stilistinės ir žanrinės tendencijos vyravo Kauno meno mokyklos programose, o iki 4-ojo dešimtmečio – ir parodų salėse.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

XX a. 3–4 dešimtmetyje vyresniosios kartos dailininkai ryškių stilistinių naujovių neįvedė. Tapyboje dominavo realistinė kryptis, taip pat naudotasi ankstyvojo modernizmo atradimais. Impresionizmo bruožų turėjo Petro Kalpoko (1880–1945) kūryba ir kai kurie lyriškos nuotaikos Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) peizažai. Postimpresionistinę tapybos manierą galima įžvelgti Adomo Varno (1879–1979) nutapytame reprezentaciniame tautos patriarcho Jono Basanavičiaus portrete. Sezanizmo tradicija ryškiausiai atsiskleidė Justino Vienožinskio (1886–1960) kūryboje. Vyresniosios kartos tapytojai daugiausia kūrė portretus ir peizažus, tad būtent šios stilistinės ir žanrinės tendencijos vyravo Kauno meno mokyklos programose, o iki 4-ojo dešimtmečio – ir parodų salėse.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė