Du vyrai su kailiniais

Akvatinta pagal Joną Rustemą.

Ilgametis Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros dėstytojas Jonas Rustemas (1762–1835) tiek savo paskaitose, tiek kūryboje itin daug dėmesio skyrė piešimui, kuris XIX a. pradžios dailės mokymo sistemoje laikytas viso meninio lavinimo pagrindu. Ypač jis akcentavo piešimo iš natūros svarbą, vertino sugebėjimą taikliai užfiksuoti gatvėje pamatytą praeivį, keliais štrichais perteikti charakteringus vieno ar kito tipažo bruožus. Skirtingai nei klasicizmo dailininkai, J. Rustemas manė, kad piešimas tapybai turi didesnę nei vien parengiamųjų studijų reikšmę. Amžininkai vertino J. Rustemo piešinius kaip savarankiškus „mažuosius“ kūrinius, o Vilniaus meno mokyklos auklėtiniai ne vieną iš jų įamžino grafiškai. Ypač artimai J. Rustemas bendradarbiavo su savo mokiniu Jonu Gotlibu Kislingu (1790–1846), išraižiusiu visą seriją savo mokytojo piešinių. Dalį raižinių G. Kislingas eksperimentiniu būdu atspaudė beržo tošyje ir taip paneigė klasicizmo dailėje vyravusią balto lapo estetiką. Įdomu, kad kompoziciją, vaizduojančią speiguotą žiemos dieną nuo šalčio susigūžusius, į ilgus kailinius susisupusius du vyrus, kopijavo ne vienas J. Rustemo mokinys. Ją matome ir viename iš Kazimiero Bachmatavičiaus 1837 m. litografuoto ciklo „Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“ lakšte (tik figūros apverstos veidrodiniu principu).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”, 2012 m. spalio 30 – 2013 m. vasario 17 d., Vilniaus paveikslų galerija, Vilnius

Akvatinta pagal Joną Rustemą.

Ilgametis Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros dėstytojas Jonas Rustemas (1762–1835) tiek savo paskaitose, tiek kūryboje itin daug dėmesio skyrė piešimui, kuris XIX a. pradžios dailės mokymo sistemoje laikytas viso meninio lavinimo pagrindu. Ypač jis akcentavo piešimo iš natūros svarbą, vertino sugebėjimą taikliai užfiksuoti gatvėje pamatytą praeivį, keliais štrichais perteikti charakteringus vieno ar kito tipažo bruožus. Skirtingai nei klasicizmo dailininkai, J. Rustemas manė, kad piešimas tapybai turi didesnę nei vien parengiamųjų studijų reikšmę. Amžininkai vertino J. Rustemo piešinius kaip savarankiškus „mažuosius“ kūrinius, o Vilniaus meno mokyklos auklėtiniai ne vieną iš jų įamžino grafiškai. Ypač artimai J. Rustemas bendradarbiavo su savo mokiniu Jonu Gotlibu Kislingu (1790–1846), išraižiusiu visą seriją savo mokytojo piešinių. Dalį raižinių G. Kislingas eksperimentiniu būdu atspaudė beržo tošyje ir taip paneigė klasicizmo dailėje vyravusią balto lapo estetiką. Įdomu, kad kompoziciją, vaizduojančią speiguotą žiemos dieną nuo šalčio susigūžusius, į ilgus kailinius susisupusius du vyrus, kopijavo ne vienas J. Rustemo mokinys. Ją matome ir viename iš Kazimiero Bachmatavičiaus 1837 m. litografuoto ciklo „Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“ lakšte (tik figūros apverstos veidrodiniu principu).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”, 2012 m. spalio 30 – 2013 m. vasario 17 d., Vilniaus paveikslų galerija, Vilnius