Ecce Homo
| Autorius: |
Matas Gurskis (?) |
| Sukūrimo metai: | XIX a. pab.–XX a. pr. |
| Medžiaga: | medis |
| Technika: | drožyba |
| Išmatavimai: | 67.50 cm |
Kėdainių r.
Ecce Homo (lot. „Štai žmogus“) ikonografinis tipas krikščioniškame mene atsirado VII a., išplito Europos tapyboje XV–XVI a. Pavadinimas kilo iš Poncijaus Piloto, Romos prokuratoriaus Judėjoje, žodžių, kuriais jis antrą kartą po Jėzaus nuplakimo ir patyčių kreipėsi į priešiškai nusiteikusią minią, siekdamas sukelti minios užuojautą kenčiančiam Jėzui Kristui ir padėti jam išvengti mirties bausmės ant kryžiaus. Šioje scenoje Jėzus vaizduojamas su karališkais atributais, kuriuos jam pasityčiodami suteikė jį plakę kareiviai: erškėčių vainiku (vietoj karūnos), raudona mantija ir nendre (vietoj skeptro). Liaudies skulptūroje siužetas itin retas. Aptariama skulptūra gerokai aptrūnijusi, trūksta atributų, tačiau siužetą atpažinti padeda Išganytojo poza ir apranga. Spėjama, kad šią skulptūrą sukūrė Vinco Svirskio sekėjas Matas Gurskis, gimęs XIX a. 7 deš., miręs apie 1925 m., gyvenęs ir dirbęs Kalnaberžės apylinkėse (dabar Kėdainių r. sav.).
Teksto autorė Skaidrė Urbonienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė