Eglė Žalčių karalienė

„Eglės žalčių karalienės“ tema – vienas Roberto Antinio, vyresniojo, (1898–1981) kūrybos leitmotyvų. Pirmąjį reljefą, vaizduojantį Eglę, skulptorius eksponavo dar 1935 m. Pirmojoje rudens dailės parodoje Kaune, vėliau Eglė pasirodė 1941, 1944, 1947, 1955, 1958 m. reljefuose, 1957 m. – apvaliojoje skulptūroje ir galiausiai garsiojoje Palangos parko skulptūroje 1958-aisiais. Visus šiuos darbus sieja menininko pasirinktas momentas: Eglė iš išgąsčio atšoka, pamačiusi savo marškiniuose žaltį. Esama ir kito kompozicinio sprendimo – Eglė su karūna aukštai iškeltose rankose, žaltys apsivijęs jai apie kojas, bet pastarasis variantas gerokai statiškesnis. 1957 m. gipsiniame reljefe regimas skulptoriaus siekimas išreikšti merginos išgąstį, netikėtumą pamačius žaltį. Emocija perteikiama ekspresyviai pavaizduotomis rankomis, kurios drauge su audeklo bangomis, plaukų garbanomis ir žalčio kūno išlinkiais sukuria neramų, banguojantį, paveikų įspūdį. Palangos parko skulptūrai Antinis pasirinko dar ekspresyvesnį, dinamiškesnį, bet labai suvaldytą variantą – Eglė pritūpusi ant vienos kojos, kita pakreipta į šoną, virš galvos lanku skrieja drabužis. Nustebimo ir išgąsčio akimirka atskleidžiama suvaldytais tūriais, raiškiomis linijomis, išlaikant ekspresiją ir netikėtumą.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

„Eglės žalčių karalienės“ tema – vienas Roberto Antinio, vyresniojo, (1898–1981) kūrybos leitmotyvų. Pirmąjį reljefą, vaizduojantį Eglę, skulptorius eksponavo dar 1935 m. Pirmojoje rudens dailės parodoje Kaune, vėliau Eglė pasirodė 1941, 1944, 1947, 1955, 1958 m. reljefuose, 1957 m. – apvaliojoje skulptūroje ir galiausiai garsiojoje Palangos parko skulptūroje 1958-aisiais. Visus šiuos darbus sieja menininko pasirinktas momentas: Eglė iš išgąsčio atšoka, pamačiusi savo marškiniuose žaltį. Esama ir kito kompozicinio sprendimo – Eglė su karūna aukštai iškeltose rankose, žaltys apsivijęs jai apie kojas, bet pastarasis variantas gerokai statiškesnis. 1957 m. gipsiniame reljefe regimas skulptoriaus siekimas išreikšti merginos išgąstį, netikėtumą pamačius žaltį. Emocija perteikiama ekspresyviai pavaizduotomis rankomis, kurios drauge su audeklo bangomis, plaukų garbanomis ir žalčio kūno išlinkiais sukuria neramų, banguojantį, paveikų įspūdį. Palangos parko skulptūrai Antinis pasirinko dar ekspresyvesnį, dinamiškesnį, bet labai suvaldytą variantą – Eglė pritūpusi ant vienos kojos, kita pakreipta į šoną, virš galvos lanku skrieja drabužis. Nustebimo ir išgąsčio akimirka atskleidžiama suvaldytais tūriais, raiškiomis linijomis, išlaikant ekspresiją ir netikėtumą.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.