Fischke der Krumme (Raišas Fiškė)

Labdara. Toroje surašyta 613 micvų – įsakymų, kurių privalo laikytis kiekvienas tikintysis. Labdara (hebr. cedakà) yra viena svarbiausių: „Kadangi krašte beturčių niekad netrūks, todėl įsakau tau: „Ištiesk ranką vargšui ir beturčiui artimui savo krašte“ (Įst 15,11). Labdara judaizme suvokiama kaip religinis ir etinis įpareigojimas, tad žydų bendruomenėse visada gausiai veikė ir veikia įvairios savitarpio pagalbos brolijos ir organizacijos.

Kiekvienas Litos štetlas turėjo ne tik savą rabiną ir šochetą – ritualinį skerdiką, bet ir savus elgetas, iš gyventojų reguliariai susirinkdavusius aukas, o per šabą eidavusius vakarieniauti į jiems paskirtus namus. Apie raišo elgetos Fiškės gyvenimą ir klajones, vestuves su akla moterimi, meilę kupriukei, hierarchinius santykius ir žiaurumą tarp elgetų pasakoja rašytojo Mendelio Moichero Sforimo (Mendelis knygnešys, tikr. Šalomas Broide-Abramovičius, 1835–1917) 1888 m. jidiš kalba Odesoje išleistas romanas „Raišas Fiškė“ (sutrumpinta romano versija publikuota 1869 m. Žytomire). Rašyti romanus jidiš kalba Sforimas ėmė norėdamas įrodyti, kad, kitaip nei tuo metu buvo teigiama, ne tik hebrajų, bet ir jidiš kalba tinkama literatūrinei kūrybai. Tai buvo pirmasis romanas, kuriame jidiš kalba buvo aprašoma gamta, o įvykiai paremti tikromis istorijomis – 1854 m. rašytojas drauge su raišu elgeta Abraomu klajojo po Voluinę ir Podolę Ukrainoje, Lietuvą ir kitas vietas. Vėliau romanas buvo išverstas į įvairias kalbas, ne kartą publikuotas ir iliustruotas.

Telšiuose gimusi tapytoja ir grafikė Rahelė Szalit-Marcus iki 1933 m., kai nacionalsocialistai atėjo į valdžią, gyveno Berlyne. Jai teko palikti savo dailės studiją, draugus ir bėgti iš šalies. Dailininkė persikraustė į Paryžių. Dar gyvendama Vokietijoje, Szalit-Marcus išgarsėjo vokiško ekspresionizmo stiliuje kurtais labai įtaigiais, niūriais, net baugokais grafikos darbais. Ji kūrė litografijų ciklus, kuriuose iliustravo žymių rašytojų Fiodoro Dostojevskio, Šolom Aleichemo, Čarlzo Dikenso, Heinricho Heinės kūrinius. 1920 m. Berlyne 100 egzempliorių tiražu buvo išleistas Szalit-Marcus sukurtas 16 litografijų ciklas „Fischke der krumme“ pagal rašytojo Sforimo romaną „Raišas Fiškė“. Litografijas lydėjo istoriko ir vertėjo Juliuso Eliaso įžanginis žodis ir iliustracijų paaiškinimai. Visi Berlyne išleisti albumai yra sunumeruoti. „Ellex Valiunas“ rinkiniuose saugomas albumo egzempliorius Nr. 62 su 14 litografijų.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė

Labdara. Toroje surašyta 613 micvų – įsakymų, kurių privalo laikytis kiekvienas tikintysis. Labdara (hebr. cedakà) yra viena svarbiausių: „Kadangi krašte beturčių niekad netrūks, todėl įsakau tau: „Ištiesk ranką vargšui ir beturčiui artimui savo krašte“ (Įst 15,11). Labdara judaizme suvokiama kaip religinis ir etinis įpareigojimas, tad žydų bendruomenėse visada gausiai veikė ir veikia įvairios savitarpio pagalbos brolijos ir organizacijos.

Kiekvienas Litos štetlas turėjo ne tik savą rabiną ir šochetą – ritualinį skerdiką, bet ir savus elgetas, iš gyventojų reguliariai susirinkdavusius aukas, o per šabą eidavusius vakarieniauti į jiems paskirtus namus. Apie raišo elgetos Fiškės gyvenimą ir klajones, vestuves su akla moterimi, meilę kupriukei, hierarchinius santykius ir žiaurumą tarp elgetų pasakoja rašytojo Mendelio Moichero Sforimo (Mendelis knygnešys, tikr. Šalomas Broide-Abramovičius, 1835–1917) 1888 m. jidiš kalba Odesoje išleistas romanas „Raišas Fiškė“ (sutrumpinta romano versija publikuota 1869 m. Žytomire). Rašyti romanus jidiš kalba Sforimas ėmė norėdamas įrodyti, kad, kitaip nei tuo metu buvo teigiama, ne tik hebrajų, bet ir jidiš kalba tinkama literatūrinei kūrybai. Tai buvo pirmasis romanas, kuriame jidiš kalba buvo aprašoma gamta, o įvykiai paremti tikromis istorijomis – 1854 m. rašytojas drauge su raišu elgeta Abraomu klajojo po Voluinę ir Podolę Ukrainoje, Lietuvą ir kitas vietas. Vėliau romanas buvo išverstas į įvairias kalbas, ne kartą publikuotas ir iliustruotas.

Telšiuose gimusi tapytoja ir grafikė Rahelė Szalit-Marcus iki 1933 m., kai nacionalsocialistai atėjo į valdžią, gyveno Berlyne. Jai teko palikti savo dailės studiją, draugus ir bėgti iš šalies. Dailininkė persikraustė į Paryžių. Dar gyvendama Vokietijoje, Szalit-Marcus išgarsėjo vokiško ekspresionizmo stiliuje kurtais labai įtaigiais, niūriais, net baugokais grafikos darbais. Ji kūrė litografijų ciklus, kuriuose iliustravo žymių rašytojų Fiodoro Dostojevskio, Šolom Aleichemo, Čarlzo Dikenso, Heinricho Heinės kūrinius. 1920 m. Berlyne 100 egzempliorių tiražu buvo išleistas Szalit-Marcus sukurtas 16 litografijų ciklas „Fischke der krumme“ pagal rašytojo Sforimo romaną „Raišas Fiškė“. Litografijas lydėjo istoriko ir vertėjo Juliuso Eliaso įžanginis žodis ir iliustracijų paaiškinimai. Visi Berlyne išleisti albumai yra sunumeruoti. „Ellex Valiunas“ rinkiniuose saugomas albumo egzempliorius Nr. 62 su 14 litografijų.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė