Antrojo pasaulinio karo metais nutapytas paveikslas gražus, elegantiškas ir puošnus, nors liudija kuklią tikrovę. Vytautas Kairiūkštis (1890–1961) siūlo žiūrovams džiaugtis ir gamtos, ir meno grožiu, neįkyriai primindamas, kad rytoj galbūt jau bus nuvytusios ne tik jo puikiai nutapytos gėlės; gali atsitikti taip, kad nebeliks ir paties paveikslo, ir jo autoriaus, ir žiūrovo, nes ramybė bei gyvybė karo akivaizdoje nepaprastai trapios. Žinoma, tą suprasime tik susimąstę, kada ir kokiomis aplinkybėmis paveikslas buvo sukurtas. Tapydamas studijos ar kambario kampe pastatytą baltą ąsotėlį su darželio ar lauko gėlių puokšte, dailininkas, matyt, ieškojo paguodos ir stiprybės. Net kelios šio motyvo variacijos po V. Kairiūkščio mirties kartu su kitais jo kūriniais atiteko Lietuvos dailės muziejui, o čia reprodukuojamas joms giminingas natiurmortas klajojo po privačius rinkinius, kol atsidūrė advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijoje ir tapo vienu jos pasididžiavimų.
Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (
1866–
1915)“,
2017 spalio
5 d. – lapkričio
26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė)
