Gėlės ir žaislinis ančiukas

Emanuelio Mane-Kaco (1894–1962) natiurmortas būtų vien ekspresyviai nutapyta gėlių puokštė (dar vienas tradicinis vasaros natiurmortas), jei ne keistas padarėlis kairėje. Greičiausiai tai žaislinis ančiukas ant ratukų. Tačiau ką jis veikia šalia gėlių? Ką juo norėjo pasakyti dailininkas? Kad ir kaip stengtumės įsižiūrėti į pavaizduotą padarėlį, tiksliai atspėti, kas tai, nepavyks. Dėl to paslapties skraistė, gaubianti šį tirštais potėpiais sulipdytą šalto kolorito paveikslą, dar labiau sutankėja. Kitoje paveikslo pusėje priklijuota Briuselio rėmininko ir auksuotojo Gabrielio van Thieneno etiketė liudija, kad paveikslas kurį laiką kabojo ir ūkanotoje Belgijos sostinėje. Galbūt ten dar labiau prisitraukė rūko ir drėgmės.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

École de Paris ir prancūzų ekspresionizmas. XX a. pradžioje kiekvienas dailininko karjerą pradedantis jaunuolis svajojo nuvykti ir išgarsėti Paryžiuje. Ten emigravęs gausus būrys litvakų ir sudarė École de Paris – Paryžiaus mokyklos branduolį. Į Paryžių litvakų dailininkai atsinešė jidiš kultūrą ir štetlišką pasaulio matymą, kuris, susipindamas su moderniomis to meto meno kryptimis (postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu), suformavo naują dailės kryptį – prancūzų ekspresionizmą. Ši kryptis buvo populiari 1915–1940 m., o Paryžiaus mokyklai atstovavo apie 60 litvakų ir daugiau nei 150 žydų dailininkų iš visos Europos.

Prancūzų ekspresionizmas į meno pasaulį įnešė gaivių idėjų, naujų motyvų ir plastinių atradimų. Kryptis pasižymi raiškos elegancija ir santūrumu, plokščia forma, emocingu potėpiu, šviesia spalvų palete ir niuansais. Dailininkus domino supantis gyvenimas čia ir dabar: apylinkių peizažai ir miestų skverai, kavinių linksmybės, turgaus šurmulys, karuselių ir cirko spindesys. Jie tapė žmonų ir vaikų portretus, gatvių prostitutes ir nuogas pozuotojas studijose, ant palangės numestus obuolius ir vazose pamerktas gėles.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

E. Mané-Katz © ADAGP/LATGA, Vilnius, 2019

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 275.; „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.
© LATGA, Vilnius 2024

Emanuelio Mane-Kaco (1894–1962) natiurmortas būtų vien ekspresyviai nutapyta gėlių puokštė (dar vienas tradicinis vasaros natiurmortas), jei ne keistas padarėlis kairėje. Greičiausiai tai žaislinis ančiukas ant ratukų. Tačiau ką jis veikia šalia gėlių? Ką juo norėjo pasakyti dailininkas? Kad ir kaip stengtumės įsižiūrėti į pavaizduotą padarėlį, tiksliai atspėti, kas tai, nepavyks. Dėl to paslapties skraistė, gaubianti šį tirštais potėpiais sulipdytą šalto kolorito paveikslą, dar labiau sutankėja. Kitoje paveikslo pusėje priklijuota Briuselio rėmininko ir auksuotojo Gabrielio van Thieneno etiketė liudija, kad paveikslas kurį laiką kabojo ir ūkanotoje Belgijos sostinėje. Galbūt ten dar labiau prisitraukė rūko ir drėgmės.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

École de Paris ir prancūzų ekspresionizmas. XX a. pradžioje kiekvienas dailininko karjerą pradedantis jaunuolis svajojo nuvykti ir išgarsėti Paryžiuje. Ten emigravęs gausus būrys litvakų ir sudarė École de Paris – Paryžiaus mokyklos branduolį. Į Paryžių litvakų dailininkai atsinešė jidiš kultūrą ir štetlišką pasaulio matymą, kuris, susipindamas su moderniomis to meto meno kryptimis (postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu), suformavo naują dailės kryptį – prancūzų ekspresionizmą. Ši kryptis buvo populiari 1915–1940 m., o Paryžiaus mokyklai atstovavo apie 60 litvakų ir daugiau nei 150 žydų dailininkų iš visos Europos.

Prancūzų ekspresionizmas į meno pasaulį įnešė gaivių idėjų, naujų motyvų ir plastinių atradimų. Kryptis pasižymi raiškos elegancija ir santūrumu, plokščia forma, emocingu potėpiu, šviesia spalvų palete ir niuansais. Dailininkus domino supantis gyvenimas čia ir dabar: apylinkių peizažai ir miestų skverai, kavinių linksmybės, turgaus šurmulys, karuselių ir cirko spindesys. Jie tapė žmonų ir vaikų portretus, gatvių prostitutes ir nuogas pozuotojas studijose, ant palangės numestus obuolius ir vazose pamerktas gėles.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

E. Mané-Katz © ADAGP/LATGA, Vilnius, 2019

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 275.; „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.
© LATGA, Vilnius 2024