Gladiatorius

Gladiatorius – vienas garsiausių iš Suvalkų krašto kilusio skulptoriaus Pijaus Velionskio (1849–1931) kūrinių, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Skulptūra vaizduoja ranką iškėlusį Romos gladiatorių – retiarijų (kovojantį su tinklu), kurio gestą paaiškina ant postamento įrašyti lotyniški žodžiai, reiškiantys „Tegyvuoja imperatorius! Tave sveikina einantis mirti“. Tradiciškai (nors be pagrindo) buvo manoma, kad tokiu šūkiu gladiatoriai kreipdavosi į imperatorių prieš žengdami į kovos areną. Akademiniam menui įprasta senovės Romos istorijos tema gali turėti ir antrą, paslėptą, prasmę. Skulptoriaus amžininkai gladiatoriaus veide įžiūrėjo slaviškų bruožų ir interpretavo tai kaip užkoduotą raginimą tautiečiams. Juolab kad „gladiatorių šūkis“ skambėjo ir XIX a. pradžioje, pavyzdžiui, 1808 m. Somosieros tarpeklyje už Napoleoną kovojančių lenkų gvardiečių lūpose.

Pirmą Gladiatoriaus versiją tuomet dar jaunas P. Velionskis sukūrė 1879–1880 m. Romoje. 1881 m. 180 cm aukščio skulptūra buvo išlieta iš bronzos Aleksandro Nelio (1842–po 1903) metalo liejimo dirbtuvėse, vadinamose „Fonderia Nelli“. Vėliau skulptūros replikos buvo kuriamos iš skirtingų medžiagų (marmuro, bronzos) ir skirtingo dydžio. Didelės skulptūros buvo pastatytos viešose erdvėse Romoje, Krokuvoje ir Varšuvoje, o mažomis bronzinėmis versijomis Romos „Fonderia Nelli“ aprūpino privačias meno mylėtojų kolekcijas. Peterburgo dailės akademija už šį kūrinį P. Velionskiui suteikė akademiko vardą. 1891 m. tarptautinėje meno parodoje Berlyne Gladiatorius buvo apdovanotas aukso medaliu.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Gladiatorius – vienas garsiausių iš Suvalkų krašto kilusio skulptoriaus Pijaus Velionskio (1849–1931) kūrinių, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Skulptūra vaizduoja ranką iškėlusį Romos gladiatorių – retiarijų (kovojantį su tinklu), kurio gestą paaiškina ant postamento įrašyti lotyniški žodžiai, reiškiantys „Tegyvuoja imperatorius! Tave sveikina einantis mirti“. Tradiciškai (nors be pagrindo) buvo manoma, kad tokiu šūkiu gladiatoriai kreipdavosi į imperatorių prieš žengdami į kovos areną. Akademiniam menui įprasta senovės Romos istorijos tema gali turėti ir antrą, paslėptą, prasmę. Skulptoriaus amžininkai gladiatoriaus veide įžiūrėjo slaviškų bruožų ir interpretavo tai kaip užkoduotą raginimą tautiečiams. Juolab kad „gladiatorių šūkis“ skambėjo ir XIX a. pradžioje, pavyzdžiui, 1808 m. Somosieros tarpeklyje už Napoleoną kovojančių lenkų gvardiečių lūpose.

Pirmą Gladiatoriaus versiją tuomet dar jaunas P. Velionskis sukūrė 1879–1880 m. Romoje. 1881 m. 180 cm aukščio skulptūra buvo išlieta iš bronzos Aleksandro Nelio (1842–po 1903) metalo liejimo dirbtuvėse, vadinamose „Fonderia Nelli“. Vėliau skulptūros replikos buvo kuriamos iš skirtingų medžiagų (marmuro, bronzos) ir skirtingo dydžio. Didelės skulptūros buvo pastatytos viešose erdvėse Romoje, Krokuvoje ir Varšuvoje, o mažomis bronzinėmis versijomis Romos „Fonderia Nelli“ aprūpino privačias meno mylėtojų kolekcijas. Peterburgo dailės akademija už šį kūrinį P. Velionskiui suteikė akademiko vardą. 1891 m. tarptautinėje meno parodoje Berlyne Gladiatorius buvo apdovanotas aukso medaliu.

Teksto autorė Rūta Janonienė