Šnipiškių koplytstulpis su Kristaus, nešančio kryžių, statula

Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“, V serija, Nr. 16.

„Vilniaus albumo“ serijose J. K. Vilčinskis tuos pačius vaizdus leido skirtingų dydžių ir technikos (litografija, plieno bei vario raižiniai). Vienas pavyzdžių – Ivano Chruckio (1810–1885) tapytas Šnipiškių vaizdas, kurį litografavo prancūzų dailininkai L. F. A. Bišbua ir V. V. Adamas, o plieno raižinyje išraižė anglų grafikas Edvardas Fransis Faindenas (1791–1857). Didelė spalvota litografija, kuklus plieno raižinys ir paveikslėlis, laikomas maldaknygėje, pritaikyti skirtingų finansinių galimybių ir socialinių sluoksnių adresatams. Šnipiškių Šv. Rapolo bažnyčią carinė valdžia uždarė po 1831 m. sukilimo, kuriant estampus ji jau neveikė. Ant kalvos greta bažnyčios nuo seno stovėjo Šv. Jono Nepomuko skulptūra, tačiau ji sunyko, o po 1710 m. maro buvo pastatyta koplyčia su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra. Nuo 1847 m. ji laikyta stebuklinga, jai meldėsi minios žmonių, tad mažo formato religinių paveikslėlių serijoje J. K. Vilčinskis išleido litografiją su koplyčia ir Išganytojo figūra. XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje koplyčia nugriauta platinant gatvę.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Vilniaus Šnipiškių priemiestyje prieš Šv. Rapolo bažnyčią iki 1950 m. stovėjo dviaukštis mūrinis koplytstulpis su Jėzaus, nešančio kryžių, statula. Šį paminklą prie tilto ant nedidelio kalnelio, kaip manoma – karo ar maro aukų palaidojimo vietoje, pastatė Šv. Rapolo bažnyčią administravę jėzuitai ir 1720 m. į ją įkėlė medinę Kristaus skulptūrą. Ilgus metus koplytstulpis žymėjo tikintiesiems kelią į Verkių Kalvariją, tačiau ir pats buvo tikinčiųjų lankomas, prie jo meldžiamasi, o jo statula garsėjo stebuklais. Sovietmečiu tiesiant gatvę koplyčia nugriauta, o kalnelis sulygintas.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė);  „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“, 2021 m. balandžio 20 d. – liepos 4 d., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Kuratorės: Rasa Adomaitienė, Rūta Janonienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Publikuotas parodos kataloge.

Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“, V serija, Nr. 16.

„Vilniaus albumo“ serijose J. K. Vilčinskis tuos pačius vaizdus leido skirtingų dydžių ir technikos (litografija, plieno bei vario raižiniai). Vienas pavyzdžių – Ivano Chruckio (1810–1885) tapytas Šnipiškių vaizdas, kurį litografavo prancūzų dailininkai L. F. A. Bišbua ir V. V. Adamas, o plieno raižinyje išraižė anglų grafikas Edvardas Fransis Faindenas (1791–1857). Didelė spalvota litografija, kuklus plieno raižinys ir paveikslėlis, laikomas maldaknygėje, pritaikyti skirtingų finansinių galimybių ir socialinių sluoksnių adresatams. Šnipiškių Šv. Rapolo bažnyčią carinė valdžia uždarė po 1831 m. sukilimo, kuriant estampus ji jau neveikė. Ant kalvos greta bažnyčios nuo seno stovėjo Šv. Jono Nepomuko skulptūra, tačiau ji sunyko, o po 1710 m. maro buvo pastatyta koplyčia su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra. Nuo 1847 m. ji laikyta stebuklinga, jai meldėsi minios žmonių, tad mažo formato religinių paveikslėlių serijoje J. K. Vilčinskis išleido litografiją su koplyčia ir Išganytojo figūra. XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje koplyčia nugriauta platinant gatvę.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Vilniaus Šnipiškių priemiestyje prieš Šv. Rapolo bažnyčią iki 1950 m. stovėjo dviaukštis mūrinis koplytstulpis su Jėzaus, nešančio kryžių, statula. Šį paminklą prie tilto ant nedidelio kalnelio, kaip manoma – karo ar maro aukų palaidojimo vietoje, pastatė Šv. Rapolo bažnyčią administravę jėzuitai ir 1720 m. į ją įkėlė medinę Kristaus skulptūrą. Ilgus metus koplytstulpis žymėjo tikintiesiems kelią į Verkių Kalvariją, tačiau ir pats buvo tikinčiųjų lankomas, prie jo meldžiamasi, o jo statula garsėjo stebuklais. Sovietmečiu tiesiant gatvę koplyčia nugriauta, o kalnelis sulygintas.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė);  „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“, 2021 m. balandžio 20 d. – liepos 4 d., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Kuratorės: Rasa Adomaitienė, Rūta Janonienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Publikuotas parodos kataloge.