Žemaičių Kalvarijos IX Kryžiaus kelio stotis „Jėzus pas Erodą“

Kalvarijų ciklo paveikslas vaizduoja vieną iš Jėzaus Kristaus kančios kelio epizodų – Jo atvedimą pas Erodą. Siužeto vaizdavimas artimas raižiniui, iliustruojančiam 1727 m. Vilniuje išleistą vadovą Žemaičių Kalvarijos piligrimams. Kompozicija remiasi Evangelijos pagal Luką tekstu: „Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė [Lk, 23: 9-12]. Dailininkas sutelkė dėmesį į soste sėdintį Galilėjos valdytoją Erodą Antipą ir pirmame plane pavaizduotą vieną iš Jėzaus kaltintojų. Už nugaros surištomis rankomis stovintis Jėzus silueto ramybe išsiskiria aktyviai gestikuliuojančioje minioje.

Įvairiose Kalvarijose stočių skaičius ir seka įvairavo. XVIII – XIX a. Žemaičių Kalvarijos maldynuose stotis „Pas Erodą“ žymima IX numeriu, bet tuo metu bendru VII numeriu buvo žymimos dvi stotys, todėl dabartiniais laikais, įvedus nuoseklią visų koplyčių numeraciją, stotis „Pas Erodą“ tapo X-a.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Kalvarijų ciklo paveikslas vaizduoja vieną iš Jėzaus Kristaus kančios kelio epizodų – Jo atvedimą pas Erodą. Siužeto vaizdavimas artimas raižiniui, iliustruojančiam 1727 m. Vilniuje išleistą vadovą Žemaičių Kalvarijos piligrimams. Kompozicija remiasi Evangelijos pagal Luką tekstu: „Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė [Lk, 23: 9-12]. Dailininkas sutelkė dėmesį į soste sėdintį Galilėjos valdytoją Erodą Antipą ir pirmame plane pavaizduotą vieną iš Jėzaus kaltintojų. Už nugaros surištomis rankomis stovintis Jėzus silueto ramybe išsiskiria aktyviai gestikuliuojančioje minioje.

Įvairiose Kalvarijose stočių skaičius ir seka įvairavo. XVIII – XIX a. Žemaičių Kalvarijos maldynuose stotis „Pas Erodą“ žymima IX numeriu, bet tuo metu bendru VII numeriu buvo žymimos dvi stotys, todėl dabartiniais laikais, įvedus nuoseklią visų koplyčių numeraciją, stotis „Pas Erodą“ tapo X-a.

Teksto autorė Rūta Janonienė