Jogaila po Žalgirio mūšio

ROGALSKI LEON, DZIEJE KRZYŻAKÓW ORAZ ICH STOSUNKI Z POLSKĄ, LITWĄ I PRUSSAMI, WARSZAWA, 1846.

Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila 1410 m. liepos 15 d. įvykusiame Žalgirio mūšyje vadovavo jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, todėl oficialiai buvo laikomas pagrindiniu pergale pasibaigusio mūšio nugalėtoju. Toks jis yra ir Vincento Smakausko (1797–1876) litografijoje. Dailininkas nevaizdavo paties mūšio scenos, o visą dėmesį sutelkė į raito valdovo – riterio figūrą, tik dešiniajame kompozicijos krašte vos nužymėjo vėliavą nešančio kario siluetą. Energingo, eiklaus, piestu stojančio žirgo ir tvirto, tiesiai balne sėdinčio Jogailos sugretinimas išreiškia valdovo riterišką šaunumą, ryžtą, savitvardą ir gebėjimą valdyti situaciją.
Litografija buvo publikuota 1846 m. Varšuvoje išleistoje Leono Rogalskio (1806–1878) dviejų tomų knygoje „Kryžiuočių istorija“ („Dzieje Krzyżaków oraz ich stosunki z Polską, Litwą i Prussami“). Iš 12 leidinį puošiančių iliustracijų šešias sukūrė V. Smakauskas (be Jogailos atvaizdo, tai iliustracijos, vaizduojančios Žygimantą Senąjį su taikos diplomu, Jadvygą, aukojančią savo papuošalus, Kazimierą Jogailaitį, Konradą Valenrodą ir Kęstutį kalėjime).
Lietuvos sostinėje gimęs ir jaunystę čia praleidęs istorikas, publicistas bei vertėjas L. Rogalskis buvo Lietuvos patriotas, daug rašęs lituanistinėmis temomis. Su V. Smakausku, kūryboje taip pat itin daug dėmesio skyrusio Lietuvos istorijos siužetams, jis tikriausiai susipažino dar Vilniuje, bet iliustracijos veikalui apie kryžiuočius sukurtos Varšuvoje (L. Rogalskis čia persikėlė 1835 m., V. Smakauskas gyveno 1841–1858 m.).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė

ROGALSKI LEON, DZIEJE KRZYŻAKÓW ORAZ ICH STOSUNKI Z POLSKĄ, LITWĄ I PRUSSAMI, WARSZAWA, 1846.

Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila 1410 m. liepos 15 d. įvykusiame Žalgirio mūšyje vadovavo jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, todėl oficialiai buvo laikomas pagrindiniu pergale pasibaigusio mūšio nugalėtoju. Toks jis yra ir Vincento Smakausko (1797–1876) litografijoje. Dailininkas nevaizdavo paties mūšio scenos, o visą dėmesį sutelkė į raito valdovo – riterio figūrą, tik dešiniajame kompozicijos krašte vos nužymėjo vėliavą nešančio kario siluetą. Energingo, eiklaus, piestu stojančio žirgo ir tvirto, tiesiai balne sėdinčio Jogailos sugretinimas išreiškia valdovo riterišką šaunumą, ryžtą, savitvardą ir gebėjimą valdyti situaciją.
Litografija buvo publikuota 1846 m. Varšuvoje išleistoje Leono Rogalskio (1806–1878) dviejų tomų knygoje „Kryžiuočių istorija“ („Dzieje Krzyżaków oraz ich stosunki z Polską, Litwą i Prussami“). Iš 12 leidinį puošiančių iliustracijų šešias sukūrė V. Smakauskas (be Jogailos atvaizdo, tai iliustracijos, vaizduojančios Žygimantą Senąjį su taikos diplomu, Jadvygą, aukojančią savo papuošalus, Kazimierą Jogailaitį, Konradą Valenrodą ir Kęstutį kalėjime).
Lietuvos sostinėje gimęs ir jaunystę čia praleidęs istorikas, publicistas bei vertėjas L. Rogalskis buvo Lietuvos patriotas, daug rašęs lituanistinėmis temomis. Su V. Smakausku, kūryboje taip pat itin daug dėmesio skyrusio Lietuvos istorijos siužetams, jis tikriausiai susipažino dar Vilniuje, bet iliustracijos veikalui apie kryžiuočius sukurtos Varšuvoje (L. Rogalskis čia persikėlė 1835 m., V. Smakauskas gyveno 1841–1858 m.).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė