Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsiai

Litografija pagal Pietrą Rosį.

Dailininkas Karolis Ripinskis (1809–1892) gyveno Vilniuje, studijavo dailę Vilniaus universitete. 1833 m. vedė ir turėjo dvylika vaikų, tad, norėdamas išlaikyti gausią šeimą, sukosi kaip išmanydamas: davė privačias pamokas, tapė portretus ir bažnytinius paveikslus, kūrė litografijas, iliustravo knygas. Litografavo architekto C. J. Rossi 1800 m. piešinį Karalienės Barboros, Žygimanto Augusto žmonos, pilies griuvėsiai. Litografijoje pavaizduotas pietinis, reprezentacinis Radvilų rūmų korpusas – fasadas su arkiniu įvažiavimu, išskaidytas didžiojo orderio piliastrais, viršuje papuoštas atvira arkada, su apvaliu bokštu kampe. 1800 m. rūmai jau buvo apgriuvę, be stogo, užžėlę, nebeliko taisyklingo sodo su labirintais ir iš augalų suformuotomis herbų kompozicijomis. Dailės istorikės Birutės Rūtos Vitkauskienės teigimu, Radvilų rūmai, sukurti pagal prancūziškos didikų rezidencijos modelį, buvo savotiškas Vilniaus Tiuilri (B. R. Vitkauskienė, Fragmentas iš Vilniaus miesto istorijos: Radvilų rūmų užgrobimas, Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, sudarytoja G. Jankevičiūtė, Vilnius, 2010, p. 128).

Teksto autorė Laima Laučkaitė.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)

Litografija pagal Pietrą Rosį.

Dailininkas Karolis Ripinskis (1809–1892) gyveno Vilniuje, studijavo dailę Vilniaus universitete. 1833 m. vedė ir turėjo dvylika vaikų, tad, norėdamas išlaikyti gausią šeimą, sukosi kaip išmanydamas: davė privačias pamokas, tapė portretus ir bažnytinius paveikslus, kūrė litografijas, iliustravo knygas. Litografavo architekto C. J. Rossi 1800 m. piešinį Karalienės Barboros, Žygimanto Augusto žmonos, pilies griuvėsiai. Litografijoje pavaizduotas pietinis, reprezentacinis Radvilų rūmų korpusas – fasadas su arkiniu įvažiavimu, išskaidytas didžiojo orderio piliastrais, viršuje papuoštas atvira arkada, su apvaliu bokštu kampe. 1800 m. rūmai jau buvo apgriuvę, be stogo, užžėlę, nebeliko taisyklingo sodo su labirintais ir iš augalų suformuotomis herbų kompozicijomis. Dailės istorikės Birutės Rūtos Vitkauskienės teigimu, Radvilų rūmai, sukurti pagal prancūziškos didikų rezidencijos modelį, buvo savotiškas Vilniaus Tiuilri (B. R. Vitkauskienė, Fragmentas iš Vilniaus miesto istorijos: Radvilų rūmų užgrobimas, Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, sudarytoja G. Jankevičiūtė, Vilnius, 2010, p. 128).

Teksto autorė Laima Laučkaitė.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)