Kompozicija motinos tema

Ši dviejų figūrų kompozicija priskirtina Stanislovą Kuzmą (1947–2012) dominusiai moters motinos temai, nuolat atsikartojančiai jo kūryboje; vienas šios temos variantų „Pieta“ tapo pagrindu ir Lietuvos laisvės gynėjų memorialui Vilniaus Antakalnio kapinėse. Šioje kompozicijoje – dvi moterys, vaizduojamos skulptoriui būdinga maniera: išilgintų proporcijų, apibendrinto silueto, apsigaubusios skaromis. Viena moteris rankų judesiu tarsi apglobia kitą, kas leidžia spėti, kad galbūt tai – motinos ir dukros atvaizdas. Atsiminimuose menininkas šį skarotos moters įvaizdį komentavo taip: „Moters motinos, deivės vizija manyje brendo seniai. Dar paauglys gyvendamas meno mokyklos internate išsiilgęs namų ir mamos rašiau eiles apie mamos skarą. Apimdavo jaukumo ir saugumo ilgesys. Visa tai grimzdo į pasąmonę ir iškildavo visai kitokiais pavidalais, formavo mano, skulptoriaus, mąstymo būdą, transformavosi į nuolat pasikartojantį skarotos moters pavidalą.“* Skarotos moters įvaizdis dailėtyrininkų įvardijamas kaip pagrindinis Kuzmos kūryboje; ne veltui jis įvairiais pavidalais regimas nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. XX a. 8-ajame dešimtmetyje debiutavusio skulptoriaus modernumas reiškėsi ne tik formų traktuotėje, bet ir medžiagoje: skulptūroms jis rinkosi įvairesnes medžiagas, drąsiau jas derino tarpusavyje, medinei skulptūrai naudojo polichromiją ar auksavimą.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Stanislovas Kuzma. Skulptūra +5426 dienos. Mažoji plastika ir piešiniai. NDG, Vilnius 2013, p. 11.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“

Ši dviejų figūrų kompozicija priskirtina Stanislovą Kuzmą (1947–2012) dominusiai moters motinos temai, nuolat atsikartojančiai jo kūryboje; vienas šios temos variantų „Pieta“ tapo pagrindu ir Lietuvos laisvės gynėjų memorialui Vilniaus Antakalnio kapinėse. Šioje kompozicijoje – dvi moterys, vaizduojamos skulptoriui būdinga maniera: išilgintų proporcijų, apibendrinto silueto, apsigaubusios skaromis. Viena moteris rankų judesiu tarsi apglobia kitą, kas leidžia spėti, kad galbūt tai – motinos ir dukros atvaizdas. Atsiminimuose menininkas šį skarotos moters įvaizdį komentavo taip: „Moters motinos, deivės vizija manyje brendo seniai. Dar paauglys gyvendamas meno mokyklos internate išsiilgęs namų ir mamos rašiau eiles apie mamos skarą. Apimdavo jaukumo ir saugumo ilgesys. Visa tai grimzdo į pasąmonę ir iškildavo visai kitokiais pavidalais, formavo mano, skulptoriaus, mąstymo būdą, transformavosi į nuolat pasikartojantį skarotos moters pavidalą.“* Skarotos moters įvaizdis dailėtyrininkų įvardijamas kaip pagrindinis Kuzmos kūryboje; ne veltui jis įvairiais pavidalais regimas nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. XX a. 8-ajame dešimtmetyje debiutavusio skulptoriaus modernumas reiškėsi ne tik formų traktuotėje, bet ir medžiagoje: skulptūroms jis rinkosi įvairesnes medžiagas, drąsiau jas derino tarpusavyje, medinei skulptūrai naudojo polichromiją ar auksavimą.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Stanislovas Kuzma. Skulptūra +5426 dienos. Mažoji plastika ir piešiniai. NDG, Vilnius 2013, p. 11.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“